¹ Viešpats sako amonitams: “Argi Izraelis neturi paveldėtojų? Kodėl Milkomas paveldėjo Gadą ir jo žmonės apsigyveno miestuose?

² Ateis diena, kai Aš leisiu amonitų abai patirti karą. Ji pavirs griuvėsiais, o aplinkiniai miestai bus sudeginti; Izraelis atgaus savo nuosavybę.

³ Vaitok, Hešbone, nes Ajas sunaikintas. Šaukite, abos dukterys, apsivilkite ašutinėmis, raudokite, bėgiodamos patvoriais, nes Milkomas ir jo kunigai bei kunigaikščiai eis į nelaisvę.

⁴ Ko tu giries savo slėniais, nuklydusioji dukra? Pasitiki savo turtais, sakydama: ‘Kas drįs eiti prieš mane?’

⁵ Aš atvesiu prieš tave siaubą,­ sako Viešpats, kareivijų Dievas.­ Apsupę priešai taip jus išsklaidys, kad visi išbėgios ir niekas jų nebesurinks.

⁶ Bet po to Aš išlaisvinsiu amonitus,­sako kareivijų Viešpats”.

⁷ Kareivijų Viešpats sako Edomui: “Ar nebėra išminties Temane? Ar išminčiai nebeduoda patarimų, ar jų išmintis išseko?

⁸ Bėkite ir pasislėpkite slėptuvėse, Dedano gyventojai! Aš sunaikinsiu Ezavą, aplankydamas jį.

⁹ Ar vynuogių skynėjai nepaliktų kiek vynuogių? Jei vagys įsilaužtų nakčia, ar jie nepavogtų tik tiek, kiek jiems reikia?

¹⁰ Bet Aš apnuoginau Ezavą, Aš atidengiau jo paslaptis, ir jis nebeturės, kur pasislėpti. Jo vaikai, broliai ir kaimynai bus sunaikinti.

¹¹ Palik savo našlaičius, Aš išsaugosiu juos, tavo našlės tepasitiki manimi.

¹² Jei nekaltieji turės gerti taurę, tai ar tu liksi nebaustas? Tu neišvengsi bausmės!

¹³ Aš prisiekiau pats savimi, kad Bocra taps siaubu, virs dykuma bei keiksmažodžiu; visi jos miestai bus amžini griuvėsiai,­sako Viešpats”.

¹⁴ Aš sužinojau iš Viešpaties, kad pasiuntinys yra pasiųstas tautoms. Jis kviečia visus į kovą prieš jį.

¹⁵ “Tu būsi mažas tarp tautų ir paniekintas žmonėse.

¹⁶ Tavo smarkumas ir širdies išdidumas apgavo tave. Tu gyveni uolų plyšiuose, laikaisi kalvų viršūnėse. Jei tu susikrautum savo lizdą taip aukštai kaip erelis, Aš nustumčiau tave žemyn,­sako Viešpats.­

¹⁷ Edomas taps pasibaisėjimu; kiekvienas praeivis švilps ir baisėsis jo likimu.

¹⁸ Kaip sunaikinta Sodoma ir Gomora bei jų apylinkės, taip ir čia nepasiliks ir negyvens joks žmogus.

¹⁹ Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti?

²⁰ Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

²¹ Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie audonosios jūros.

²² Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys”.

²³ Apie Damaską: “Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.

²⁴ Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.

²⁵ Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.

²⁶ Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną,­sako kareivijų Viešpats,­

²⁷ Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus”.

²⁸ Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: “Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.

²⁹ Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’

³⁰ Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.

³¹ Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą,­sako Viešpats.­Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.

³² Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių,­sako Viešpats,­

³³ Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus”.

³⁴ Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Elamą, pradedant karaliauti Zedekijui, Judo karaliui:

³⁵ “Aš sulaužysiu Elamo lanką, jo didžiausią stiprybę.

³⁶ Aš pasiųsiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių pasaulio šalių ir juos išsklaidysiu į visus pasaulio kraštus taip, kad nebus tautos, kurioje Elamo išsklaidytųjų nebūtų.

³⁷ Aš sukelsiu Elame baimę priešų, kurie siekia jo gyvybės, ir atvesiu prieš juos nelaimę, savo rūstybę, siųsiu paskui juos kardą ir sunaikinsiu juos.

³⁸ Aš pastatysiu Elame savo sostą ir pašalinsiu jų karalius bei kunigaikščius.

³⁹ Bet paskutinėmis dienomis Aš išvaduosiu Elamą,­sako Viešpats”.

⁶² ir sakyk: ‘Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne’.

¹ Jesus went out from the temple, and was going on his way. His disciples came to him to show him the buildings of the temple.

² But he answered them, "You see all of these things, don't you? Most certainly I tell you, there will not be left here one stone on another, that will not be thrown down."

³ As he sat on the Mount of Olives, the disciples came to him privately, saying, "Tell us, when will these things be? What is the sign of your coming, and of the end of the age?"

⁴ Jesus answered them, "Be careful that no one leads you astray.

⁵ For many will come in my name, saying, 'I am the Christ,' and will lead many astray.

⁶ You will hear of wars and rumors of wars. See that you aren't troubled, for all this must happen, but the end is not yet.

⁷ For nation will rise against nation, and kingdom against kingdom; and there will be famines, plagues, and earthquakes in various places.

⁸ But all these things are the beginning of birth pains.

⁹ Then they will deliver you up to oppression, and will kill you. You will be hated by all of the nations for my name's sake.

¹⁰ Then many will stumble, and will deliver up one another, and will hate one another.

¹¹ Many false prophets will arise, and will lead many astray.

¹² Because iniquity will be multiplied, the love of many will grow cold.

¹³ But he who endures to the end, the same will be saved.

¹⁴ This Good News of the Kingdom will be preached in the whole world for a testimony to all the nations, and then the end will come.

¹⁵ "When, therefore, you see the abomination of desolation, which was spoken of through Daniel the prophet, standing in the holy place (let the reader understand),

¹⁶ then let those who are in Judea flee to the mountains.

¹⁷ Let him who is on the housetop not go down to take out things that are in his house.

¹⁸ Let him who is in the field not return back to get his clothes.

¹⁹ But woe to those who are with child and to nursing mothers in those days!

²⁰ Pray that your flight will not be in the winter, nor on a Sabbath,

²¹ for then there will be great oppression, such as has not been from the beginning of the world until now, no, nor ever will be.

²² Unless those days had been shortened, no flesh would have been saved. But for the sake of the chosen ones, those days will be shortened.

²³ "Then if any man tells you, 'Behold, here is the Christ,' or, 'There,' don't believe it.

²⁴ For there will arise false christs, and false prophets, and they will show great signs and wonders, so as to lead astray, if possible, even the chosen ones.

²⁵ "Behold, I have told you beforehand.

²⁶ If therefore they tell you, 'Behold, he is in the wilderness,' don't go out; 'Behold, he is in the inner rooms,' don't believe it.

²⁷ For as the lightning flashes from the east, and is seen even to the west, so will be the coming of the Son of Man.

²⁸ For wherever the carcass is, there is where the vultures gather together.

²⁹ But immediately after the oppression of those days, the sun will be darkened, the moon will not give its light, the stars will fall from the sky, and the powers of the heavens will be shaken;

³⁰ and then the sign of the Son of Man will appear in the sky. Then all the tribes of the earth will mourn, and they will see the Son of Man coming on the clouds of the sky with power and great glory.

³¹ He will send out his angels with a great sound of a trumpet, and they will gather together his chosen ones from the four winds, from one end of the sky to the other.

³² "Now from the fig tree learn this parable. When its branch has now become tender, and puts forth its leaves, you know that the summer is near.

³³ Even so you also, when you see all these things, know that it is near, even at the doors.

³⁴ Most certainly I tell you, this generation will not pass away, until all these things are accomplished.

³⁵ Heaven and earth will pass away, but my words will not pass away.

³⁶ But no one knows of that day and hour, not even the angels of heaven, but my Father only.

³⁷ "As the days of Noah were, so will be the coming of the Son of Man.

³⁸ For as in those days which were before the flood they were eating and drinking, marrying and giving in marriage, until the day that Noah entered into the ship,

³⁹ and they didn't know until the flood came, and took them all away, so will be the coming of the Son of Man.

⁴⁰ Then two men will be in the field: one will be taken and one will be left;

⁴¹ two women grinding at the mill, one will be taken and one will be left.

⁴² Watch therefore, for you don't know in what hour your Lord comes.

⁴³ But know this, that if the master of the house had known in what watch of the night the thief was coming, he would have watched, and would not have allowed his house to be broken into.

⁴⁴ Therefore also be ready, for in an hour that you don't expect, the Son of Man will come.

⁴⁵ "Who then is the faithful and wise servant, whom his lord has set over his household, to give them their food in due season?

⁴⁶ Blessed is that servant whom his lord finds doing so when he comes.

⁴⁷ Most certainly I tell you that he will set him over all that he has.

⁴⁸ But if that evil servant should say in his heart, 'My lord is delaying his coming,'

⁴⁹ and begins to beat his fellow servants, and eat and drink with the drunkards,

⁵⁰ the lord of that servant will come in a day when he doesn't expect it, and in an hour when he doesn't know it,

⁵¹ and will cut him in pieces, and appoint his portion with the hypocrites. There is where the weeping and grinding of teeth will be.