Studim i ri i krishterë i Biblës

Bibla

 

Išėjimas 19

Studimi

   

1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.

2 Nes jie buvo išėję iš efidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,

3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: “Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:

4 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.

5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.

6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams”.

7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.

8 Tada visa tauta atsakė: “Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime”. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.

9 Viešpats sakė Mozei: “Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius”. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,

10 o Jis tarė Mozei: “Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius

11 ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.

12 Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.

13 Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno”.

14 Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.

15 Jis jiems tarė: “Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!”

16 Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.

17 Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.

18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.

19 Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.

20 Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,

21 jam tarė: “Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.

22 Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų”.

23 Mozė sakė Viešpačiui: “Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį”.

24 Viešpats jam atsakė: “Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų”.

25 Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.

   

Nga veprat e Swedenborg

 

Apocalypse Explained #404

Studioni këtë pasazh

  
/ 1232  
  

404. (Verse 14) And the heaven departed as a book when it is rolled together. That this signifies that the spiritual man was shut, is plain from the signification of heaven, as denoting the church in general and in particular; for the church is the Lord's heaven on earth; the church also makes one with heaven by conjunction; therefore when heaven and earth are mentioned in the Word, the church internal and external is meant; for the internal of the men of the church is heaven with them, and the external is the world with them. And because by heaven and earth is signified the church internal and external, hence also the internal and external man, or the spiritual and natural man, is signified; for the man is a church in whom is the good of love and faith, therefore from the men in whom the church is, the church in general exists; hence it is clear why by heaven is here meant the internal or spiritual man. It is said the spiritual man, and the spiritual mind is meant, which is the higher or interior mind of man, whereas the lower or exterior mind is called the natural man; and from the signification of, "it departed as a book when it is rolled together," as denoting its being closed; for the spiritual mind, which is, as was said, the higher or interior mind with man, is opened by truths applied to life, thus by goods, whereas it is closed by falsities applied to life, thus by evils, and the closing up is like the rolling together of the scroll of a book. That this is so, was plainly evident by the appearances in the spiritual world, when the Last Judgment was accomplished; for then the mountains and hills there appeared sometimes to be rolled together as the scroll of a book is rolled together, and then they that were upon them were rolled down into hell. The cause of this appearance is based on this circumstance, that the interiors of their minds, through which somewhat of light from heaven flowed in before, were then shut. What takes place in general with many, takes place with every one of a like quality in particular; for in the spiritual world such as is the general, such is the particular (as may be seen in the work concerning Heaven and Hell 73). By book is meant a scroll, because in ancient times there were no types and, consequently, no books, such as there are at this day, but there were scrolls of parchment; hence by the books in the Apocalypse are meant scrolls, and by, the heaven departed as a book when it is rolled together, is meant as a scroll rolled together; similarly in Isaiah:

"All the host of the heavens shall be dissolved, and the heavens shall be rolled together as a book" (34:4).

  
/ 1232  
  

Translation by Isaiah Tansley. Many thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Bibla

 

Psalms 18:7

Studimi

       

7 Then the earth shook and trembled. The foundations also of the mountains quaked and were shaken, because he was angry.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org