24
Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus.
Apocalypse Explained #494
494. And the smoke of the incenses with the prayers of the saints ascended out of the angel's hand before God.- That this signifies the conjunction of all with the Lord, is plain from the signification of the smoke of the incenses, as denoting the truths of spiritual good, of which we shall speak presently; and from the signification of the prayers of the saints, as denoting truths from good with those who are to be separated from the evil, and saved (see above, n. 493); and from the signification of this angel, as denoting heaven, as explained above (n. 490); therefore, out of the angel's hand denotes through the medium of heaven; and from the signification of "before God," as denoting to be conjoined with the Lord (see above, n. 462, 477, 488). By the smoke of the incenses with the prayers of the saints, which ascended out of the angel's hand before God, is therefore signified the conjunction of all with the Lord, effected through the medium of heaven. The smoke of the incenses signifies truths from spiritual good, because the frankincense from which the smoke proceeded signified spiritual good, and the fire with which the frankincense was kindled signified celestial good; therefore the smoke ascending from the incenses signifies truth from good, for all truth proceeds from good. On this account, smoke became representative, and the smoke of incense, which was agreeable from its fragrance and sweet smell, was representative of truth from good; for fragrance and a sweet smell signified that which was agreeable and acceptable, as may be seen above (n. 324). The signification of smoke in Moses is similar:
The sons of Levi "shall put smoke to thy nose, and a burnt-offering upon thine altar" (Deuteronomy 33:10).
The sons of Levi mean those who are in the truths of spiritual good, and those truths are signified by smoke [of incense], and celestial good is signified by the burnt sacrifice. The smoke of the incenses is also called a cloud of incense (Ezekiel 8:11). Hence also smoke, in the opposite sense, signifies falsity from evil; as in Isaiah (chap. 34:10; Joel 2:30; Nahum 2:13; Psalm 18:8, 37:20); because the fire which gives rise to that smoke signifies the evil of love.
Izaijas 13
1
egėjimas apie Babiloną, kurį matė Izaijas, Amoco sūnus.
2
Iškelkite vėliavą kalno viršūnėje, šaukite garsiai, mokite ranka, kad jie įeitų pro kilmingųjų vartus.
3
Aš įsakiau savo pašvęstiesiems ir pašaukiau savo karžygius, kad įvykdytų mano rūstybę,tuos, kurie džiaugiasi mano išaukštinimu.
4
Kalnuose minios triukšmas tarsi gausios tautos. Tai sujudimas karalysčių ir susirinkusių tautų. Kareivijų Viešpats ruošia kariuomenę kovai.
5
Jie ateina iš tolimos šalies, nuo padangių pakraščių; tai Viešpaties rūstybės įrankiai žemei sunaikinti.
6
Verkite, nes Viešpaties diena arti; ji ateina kaip sunaikinimas nuo Visagalio.
7
Dėl to visos rankos nusvirs, kiekvieno žmogaus širdis sutirps.
8
Jie išsigąs, juos apims skausmai ir kentėjimai. Juos suims skausmai kaip gimdyves. Jie apstulbę žiūrės vienas į kitą: jų veidai degs ugnimi.
9
Artėja Viešpaties diena, žiauri ir pilna rūstybės bei keršto, kad paverstų žemę tyrlaukiais ir sunaikintų jos nusidėjėlius.
10
Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebešvies, saulė, tik patekėjus, aptems ir mėnulis nebešvies.
11
Aš bausiu pasaulį dėl jo piktybės, nedorėliusdėl jų kalčių. Aš sustabdysiu puikuolių pasipūtimą ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą.
12
Aš padarysiu, kad žmogus bus brangesnis už auksą, o vyrasuž gryną Ofyro auksą.
13
Aš supurtysiu dangus, o žemė pajudės iš savo vietos dėl kareivijų Viešpaties rūstybės Jo degančio pykčio dieną.
14
Kaip išgąsdintos stirnos arba avys, kurių niekas nebegano, kiekvienas grįš prie savo tautos, į savo kraštą.
15
Ką suras, perdurs, ką sugaus, nužudys.
16
Jų kūdikius sutraiškys jų pačių akivaizdoje, išplėš namus ir moteris išprievartaus.
17
Aš sukurstysiu prieš Babiloną medus, kurie nevertina sidabro ir negeidžia aukso.
18
Jie strėlėmis žudys jaunuolius, nepagailės nėščių moterų nei jų kūdikių.
19
Babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų pasididžiavimas, taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Viešpats jas sunaikino.
20
Jis niekad nebebus apgyvendintas ir niekas jame negyvens per kartų kartas. Arabas ten nebeties savo palapinės ir piemenys nebeganys savo bandos.
21
Laukiniai žvėrys ten šeimininkaus, jų namai bus pilni pelėdų. Stručiai ten bėgios ir šokinės satyrai.
22
Hienos kauks bokštuose ir šakalai puikiuose rūmuose. Babilono galas arti, jo dienos suskaitytos.
