The Bible

 

Joelis 2

Study

   

1 Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.

2 Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.

3 Jų priekyje­visa ryjanti ugnis, užpakalyje­siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus­tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų.

4 Jie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai.

5 Jų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai.

6 Prieš juos drebės tautos, visų veidai pabals.

7 Jie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų.

8 Jie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis.

9 Jie lakstys po miestą, bėgs sienomis, lips į namus, lįs pro langus kaip vagys.

10 Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės.

11 Viešpats pakels balsą priešais savo kariuomenę. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją iškęsti?

12 “Todėl dabar,­sako Viešpats,­ gręžkitės į mane visa širdimi, pasninkaudami, verkdami ir dejuodami”.

13 Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės.

14 Kas žino, gal Jis sugrįš, pasigailės ir paliks palaiminimą­duonos auką ir geriamąją auką Viešpačiui, jūsų Dievui?

15 Trimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą,

16 sukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių.

17 Tarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: “Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?”

18 Tada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos.

19 Viešpats atsakys ir tars savo tautai: “Štai Aš duosiu jums javų, vyno ir aliejaus, ir jūs būsite sotūs; Aš nebeleisiu tautoms jūsų niekinti.

20 Atėjusį iš šiaurės pašalinsiu toli nuo jūsų ir nusviesiu jį į tuščią dykumą, jo veidas bus į ytų jūrą ir užpakalinė dalis­į Vakarų jūrą. Nuo jo smarvė pakils ir bjaurus kvapas, nes jis baisių dalykų padarė”.

21 Nebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų.

22 Laukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių.

23 Siono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau.

24 Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus.

25 “Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras­mano didžioji kariuomenė, kurią siunčiau prieš jus.

26 Jūs gausiai valgysite ir būsite sotūs, ir girsite Viešpaties, savo Dievo, vardą, kuris padarė jums nuostabių dalykų. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

27 Jūs žinosite, kad Aš esu Izraelyje, Aš, Viešpats, jūsų Dievas, ir nėra kito. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

28 Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.

29 Taip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios.

30 Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų­kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

31 Saulė pavirs tamsa ir mėnulis­ krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.

32 Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks”.

   

From Swedenborg's Works

 

Apocalypse Explained #421

Study this Passage

  
/ 1232  
  

421. Verses 2, 3. And I saw another angel ascending from the rising of the sun, having the seal of the living God. And he cried with a great voice to the four angels, to whom it was given to hurt the earth and the sea, saying, Hurt not the earth, neither the sea, nor the trees, till we have sealed the servants of our God on their foreheads." And I saw another angel ascending from the rising of the sun," signifies the Divine Love going forth from the Lord; "having the seal of the living God," signifies the Divine Will; "and he cried with a great voice," signifies Divine command: "to the four angels to whom it was given to hurt the earth and the sea," signifies that influx was not permitted so far as to become powerful; "saying, Hurt not the earth, neither the sea, nor the trees," signifies lest the good perish everywhere with the evil; "till we have sealed the servants of our God on their foreheads," signifies that they who are in truths from good must be first separated.

  
/ 1232  
  

Translation by Isaiah Tansley. Many thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

From Swedenborg's Works

 

Heaven and Hell #144

Study this Passage

  
/ 603  
  

144. This kind of turning toward the Lord is one of heaven's wonders, for many individuals can be together in one place, turning faces and bodies toward each other, and yet all of them will have the Lord in front of them, and each will have the south on the right, the north on the left, and the west behind.

Another extraordinary fact is that even though angels are completely oriented toward the east, they still have an orientation to the other three directions. This orientation, though, involves their more inward sight, which is a function of their thinking.

A further extraordinary fact is that in heaven, no one is allowed to stand behind anyone else and look at the back of his or her head. This disturbs the inflow of what is good and true from the Lord.

  
/ 603  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.