The Bible

 

Jeremijas 52

Study

   

1 Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos.

2 Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas.

3 Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.

4 Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą.

5 Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.

6 Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti.

7 Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu.

8 Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta.

9 Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į iblą Hamato krašte, ir tas jį teisė.

10 Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius ibloje.

11 Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties.

12 Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę.

13 Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus.

14 Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas.

15 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus.

16 Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę.

17 Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną.

18 Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu.

19 Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes­visa, kas buvo iš aukso ir sidabro.

20 Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti.

21 Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias.

22 Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiai­viskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona.

23 Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas.

24 Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus,

25 miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste.

26 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į iblą.

27 Karalius nužudė juos ibloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto.

28 Nebukadnecaras septintaisiais savo karaliavimo metais iš Jeruzalės ištrėmė tris tūkstančius dvidešimt tris žydus;

29 aštuonioliktaisiais metais­aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;

30 dvidešimt trečiaisiais metais sargybos viršininkas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus keturiasdešimt penkis žydus. Iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus žmonių.

31 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo.

32 Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone.

33 Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.

34 Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #5124

Study this Passage

  
/ 10837  
  

5124. 'Pharaoh will lift up your head' means that which has been provided and therefore decided. This is clear from the meaning of 'lifting up the head' as reaching a decision, and in the highest sense as providing; for a decision taken by the Divine and the carrying of that decision into effect is Providence. 'Lifting up the head' was an expression commonly used by the Ancients when it was decided that those who were bound, that is, those in prison, should either be allowed to live or else be condemned to death. When they were allowed to live the expression 'lifting up the head' was used, as also in the second Book of Kings,

Evil-merodach king of Babel, in the year he became king, lifted up the head of Jehoiachin king of Judah from the prison-house; and he spoke to him that which was good, and set his throne above the throne of the kings who were with him in Babel. 2 Kings 25:17, 28.

Similarly in Jeremiah,

Evil-merodach king of Babel, in the [first] year of his reign, lifted up the head of Jehoiachin king of Judah and brought him from the prison-house. Jeremiah 52:31.

But when someone was condemned to death the expression 'lifting up the head from upon him' was used, as in verse 19 further on which refers to the baker,

In yet three days Pharaoh will lift up your head from upon you.

[2] This phrase expressing the decision that someone should live or be put to death originated with the Ancients, among whom representatives existed; it originated in their representation of those who were bound in prison or the pit. Because those in prison represented people undergoing vastation beneath the lower earth, 4728, 4744, 5038, 'lifting up the head' therefore meant their release from this condition. For when they are released they are raised or brought up from that vastation to heavenly communities, see 2699, 2701, 2704. Being brought or raised up implies advances made towards interior things, for the expression raised up or high is used to refer to things that are interior, 2148, 4210. And because advances made towards interior things are meant, an advance towards heaven is meant, since heaven exists within interior things. Such is the meaning of 'lifting up the head'. But 'lifting up the head from upon someone' meant his condemnation to death, for in this case those who were above the ones in the pit or undergoing vastation were raised up to heaven, while those in the pit were sent down into the nether regions. These things meant by this phrase expressing the decision whether one should live or be put to death are the reason for its usage in the Word. From this it is evident that 'lifting up the head' means that which has been decided; and as this is meant, that which has been provided is meant in the highest sense, since the Divine makes provision for that on which He has made a decision.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.