The Bible

 

Hosea 7

Study

   

1 “Kai norėjau pagydyti Izraelį, paaiškėjo Efraimo kaltė ir Samarijos nedorybės. Jie apgaudinėja, vagys įsilaužia į namus, plėšikų gaujos plėšia gatvėse.

2 Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje.

3 Jų nedorybėmis džiaugiasi karalius, jų apgaulėmis­kunigaikščiai.

4 Jie visi yra svetimautojai kaip pakūrenta krosnis, kurios nebereikia kurstyti nuo tešlos įmaišymo iki iškilimo.

5 Karaliaus dieną kunigaikščiai susirgo nuo vyno, jis ištiesė ranką akiplėšoms.

6 Jų širdys paruoštos kaip krosnis­kepėjas miega naktį, o rytą ugnis įsiliepsnoja.

7 Jie visi, įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus. Visi jų karaliai krito, bet nė vienas tarp jų nesišaukia manęs.

8 Efraimas maišosi su tautomis! Jis yra lyg neapverstas paplotis.

9 Svetimšaliai suėdė jo jėgą, bet jis to nepastebėjo; plaukai jam pražilo, bet jis to nežinojo.

10 Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Bet jie vis dėlto nesugrįžta pas Viešpatį, savo Dievą, ir neieško Jo.

11 Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją.

12 Jiems einant, Aš ištiesiu tinklą­kaip padangių paukščius juos pagausiu; bausiu juos, kaip esu jiems sakęs.

13 Vargas jiems, nes jie pasitraukė nuo manęs! Sunaikinimas jiems, nes jie sukilo prieš mane! Aš išpirkau juos, bet jie kalbėjo melą.

14 Jie nesišaukė manęs nuoširdžiai, kai dejavo savo guoliuose. Dėl javų ir vyno jie susirinko, bet prieš mane maištavo.

15 Nors Aš juos mokiau ir stiprinau, tačiau jie piktu man atlygindavo.

16 Jie kreipėsi, bet ne į Aukščiausiąjį, jie kaip netikras ginklas. Jų kunigaikščiai žus nuo kardo dėl jų akiplėšiškumo, Egipto žemė tyčiosis iš jų”.

   

From Swedenborg's Works

 

True Christian Religion #322

Study this Passage

  
/ 853  
  

322. In the spiritual sense bearing false witness means persuading others that false ideas of faith are true and that evil ways of life are good, and that true ideas are false and good ways are evil. But in both cases it means doing so deliberately, and not out of ignorance; that is, after knowing what truth and goodness are, but not before. For the Lord says:

If you were blind, you would not be committing a sin; but now you say, We see, therefore your sin remains, John 9:41.

This falsity is meant in the Word by 'lie' and this intention by 'deceit', in these passages:

We have struck an agreement with death, we have made a vision with hell. We have turned a lie into trust, and hidden ourselves behind a falsehood, Isaiah 28:15.

A rebellious people are they, lying sons who are unwilling to hear the law of Jehovah, Isaiah 30:9.

From prophet to priest, everyone acts a lie, Jeremiah 8:10.

The inhabitants utter a lie, and as for their tongue, deceit is in their mouth, Micah 6:12.

You will destroy those who utter a lie, Jehovah abominates the man of deceit, Psalms 5:6.

They taught their tongue to utter a lie; their dwelling is in the midst of deceit, Jeremiah 9:5-6.

It is because 'lie' means falsehood that the Lord says that the devil utters a lie of his own (John 8:44). 'A lie' also means falsity and untruth in these places: Jeremiah 23:14, 32; Ezekiel 13:6-9; 21:29; Hosea 7:1; 12:1; Nahum 3:1; Psalms 120:2-3.

  
/ 853  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.