The Bible

 

Genesis 22

Study

   

1 Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: “Abraomai!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”

2 Tada Jis tarė: “Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

3 Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.

4 Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.

5 Abraomas tarė savo jaunuoliams: “Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus”.

6 Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant,

7 Izaokas tarė savo tėvui: “Mano tėve!” O tas atsiliepė: “Aš čia, sūnau!” Jis klausė: “Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?”

8 Abraomas atsakė: “Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!” Taip juodu ėjo toliau.

9 Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.

10 Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.

11 Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: “Abraomai! Abraomai!” Tas atsakė: “Aš čia!”

12 “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

13 Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.

14 Abraomas pavadino tą vietą “Viešpats mato”. Ir šiandien dar sakoma: “Ant kalno, kur Viešpats mato”.

15 Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus

16 ir tarė: “Savimi prisiekiusako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,

17 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

18 ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso”.

19 Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.

20 Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: “Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:

21 pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,

22 Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį”.

23 Betuelio duktė buvo ebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.

24 Be to, jo sugulovė euma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #2769

Study this Passage

  
/ 10837  
  

2769. And said unto him, Abraham. That this signifies the Lord’s perception from Divine truth, is evident from the signification of “saying” in the historical statements of the Word, as being to perceive (see n. 1898, 1919, 2080, 2619); and from the representation of Abraham, as being the Lord. That the perception was from Divine truth, may be seen from the fact that “God” is named, and not “Jehovah;” for where truth is treated of in the Word, there “God” is named; but where good is treated of, there “Jehovah” is named (see n. 2586). Hence it is that it is said “God” in this verse and also in those which follow, to verse 11, for the reason that temptation is there treated of. And that it is said “Jehovah” in verse 11 (Genesis 22:11) and those that follow, is because liberation is then treated of; for all temptation and condemnation is from truth, but all liberation and salvation is from good. (That truth condemns and good saves may be seen above, n. 1685, 2258, 2335)

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.