The Bible

 

Genesis 2

Study

   

1 Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.

2 Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.

3 Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.

4 Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurtidieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,

5 ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.

6 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.

7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

8 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

9 Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.

10 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.

11 Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.

12 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.

13 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.

14 Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

15 Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,

17 bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”.

18 Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”.

19 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.

20 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.

21 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.

22 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.

23 Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”.

24 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

25 Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

   

From Swedenborg's Works

 

Conjugial Love #32

Study this Passage

  
/ 535  
  

32. 2. A male is then still a male, and a female still a female. Since a person lives as a person after death, and people are male and female, and since it is one thing to be masculine and another to be feminine, with the two qualities being so different that one cannot be converted into the other, it follows that after death a male still lives as a male and a female still lives as a female, each of them being a spiritual person.

We say that masculinity cannot be converted into femininity, nor femininity into masculinity, and that after death a male is consequently still a male, and a female still a female. But because people do not know what masculinity consists in essentially, and what femininity consists in essentially, therefore we must say a few words about it here.

The difference essentially consists in this, that the inmost quality in masculinity is love, and its veil wisdom, or in other words, it is love veiled over with wisdom, while the inmost quality in femininity is that same wisdom, the wisdom of masculinity, and its veil the love resulting from it. This second love, however, is a feminine love, and it is given by the Lord to a wife through the wisdom of her husband, whereas that first love is a masculine love, which is a love of becoming wise, and it is given by the Lord to a husband according to his reception of wisdom. Consequently, the male is a form of the wisdom of love, and the female is a form of the love of that wisdom. Therefore from creation there was implanted in both male and female a love of uniting into one. But more on this subject will be said later.

Testimony that femininity is derived from masculinity, or that woman was taken out of man, appears from these verses in Genesis:

Jehovah God...took one of the ribs of the man, and closed up the flesh in its place. And the rib which He had taken from man He fashioned into a woman, and He brought her to the man. And the man said: "She is bone of my bones and flesh of my flesh. Therefore she shall be called Woman, because she was taken out of Man." (Genesis 2:21-23)

Elsewhere it will be said what a rib symbolizes, and what flesh symbolizes. 1

Footnotes:

1. See no. 193.

  
/ 535  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.