The Bible

 

Genesis 13

Study

   

1 Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas.

2 Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.

3 Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę,

4 iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo.

5 Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių.

6 Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės.

7 Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai.

8 Abromas tarė Lotui: “Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai!

9 Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę”.

10 Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkė­prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir Gomorą­Coaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.

11 Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė.

12 Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas­lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines.

13 Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.

14 Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: “Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus!

15 Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.

16 Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti.

17 Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!”

18 Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #1489

Study this Passage

  
/ 10837  
  

1489. 'Because of Sarai, 1 Abram's wife' means because of the truth that was to be allied to the celestial. This is clear from the meaning of 'a wife' and therefore of 'Sarai his wife' as truth that was to be allied to the celestial, dealt with above at verse 12. The implications are as follows: Unless the facts which have performed the use in childhood of making the person rational are destroyed so that they are nothing, truth cannot possibly be joined to the celestial. Those first facts are for the most part earthly, bodily, and worldly. No matter how Divine the commandments may be that a child absorbs, he nevertheless gains from them no other mental picture than what may be obtained from such facts. Therefore as long as those very lowly facts from which he gets his ideas remain with him, the mind cannot be raised any higher. It was just the same with the Lord, for He was born like any other and had to receive instruction like any other, though according to the Divine order such as has been stated already. Contained within these details regarding Abram in Egypt is a description of the Divine order, of the way in which with the Lord the external Man was joined to the Internal to make the External Man Divine as well.

Footnotes:

1. literally, because of the word (or matter) of Sarai

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.