¹ Viešpats kalbėjo man:

² “Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Seyro kalną.

³ Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Seyro kalne, Aš esu prieš tave! Aš ištiesiu savo ranką prieš tave ir paversiu tave visiška dykyne.

⁴ Tavo miestus paversiu griuvėsiais, tu tapsi dykyne. Tada žinosi, kad Aš esu Viešpats’.

⁵ Kadangi tu visada buvai izraelitų priešas ir naikinai juos priespaudos metu,

⁶ todėl taip sako Viešpats: ‘Aš atiduodu tave kraujui, ir kraujas persekios tave.

⁷ Aš visiškai sunaikinsiu Seyro kalnyną ir paversiu jį dykyne.

⁸ Aš pripildysiu kalnus užmuštųjų; jie gulės kalvose, slėniuose ir tarpekliuose.

⁹ Tavo miestai bus negyvenami griuvėsiai. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.

¹⁰ Tu sakei: ‘Šios dvi tautos bus mano, aš jas paveldėsiu’, nors Aš, Viešpats, buvau su jais.

¹¹ Todėl, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­atlyginsiu tau tuo pačiu, ką jie patyrė iš tavęs, pagal tavo darbus teisiu tave.

¹² Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats. Aš girdėjau, kaip tu piktžodžiavai ir kalbėjai prieš Izraelio kraštą: ‘Jis yra tuščias, mes lengvai jį prarysime!’

¹³ Tu didžiavaisi prieš mane ir kalbėjai daugybę žodžių; Aš išgirdau tai’.

¹⁴ Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kai visa žemė džiaugsis, Aš padarysiu tave dykyne.

¹⁵ Kaip tu džiaugeisi Izraelio sunaikinimu, taip Aš tau padarysiu. Seyro kalne ir visa Idumėja, jūs tapsite dykyne! Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ”.

¹ Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

² Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

³ Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

⁴ Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

⁵ Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

⁶ Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

⁷ Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.

⁸ Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

⁹ Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

¹⁰ Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

¹¹ Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

¹² Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

¹³ ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

¹⁴ Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

¹⁵ Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

¹⁶ Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

¹⁷ Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

¹⁸ Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

¹⁹ Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

²⁰ Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

²¹ Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

²² Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

²³ Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.