The Bible

 

Ezekielis 16

Study

   

1 Viešpats kalbėjo man:

2 “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes

3 ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.

4 Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

5 vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.

6 Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.

7 Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

8 Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano.

9 Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

10 aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

11 ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

12 į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

13 Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

14 Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­

15 Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

16 Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.

17 Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

18 Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

19 Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.

20 Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

21 kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

22 Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

23 Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­

24 tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

25 Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

26 Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.

27 Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

28 Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

29 Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

30 Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

31 Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

32 bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

33 Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

34 Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.

35 Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

36 ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

37 todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

38 Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują

39 ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

40 Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,

41 sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.

42 Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

43 Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

44 Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.

45 Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.

46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.

47 Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.

48 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

49 Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

50 Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

52 Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. ausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

53 Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

54 kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

55 Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę.

56 Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu,

57 kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

58 Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­

59 Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

60 Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

61 Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

62 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

63 Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

   

From Swedenborg's Works

 

Apocalypse Explained #432

Study this Passage

  
/ 1232  
  

432. Verse 5. Of the tribe of Judah twelve thousand sealed; of the tribe of Reuben twelve thousand sealed; of the tribe of Gad twelve thousand sealed.

5. "Of the tribe of Judah twelve thousand sealed," signifies love to the Lord, and that all who are in that love are in heaven, and come into heaven n. 433; "of the tribe of Reuben twelve thousand sealed," signifies the light of truth from that good, and that all who are in that light are in heaven and come into heaven n. 434; "of the tribe of Gad twelve thousand sealed," signifies the consequent good of life (n. 435, 436).

  
/ 1232  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #8882

Study this Passage

  
/ 10837  
  

8882. 'You shall not take the name of your God in vain' means instances in which the truth or the good of faith is profaned or blasphemed. This is clear from the meaning of 'the name of God' as everything in its entirety with which the Lord is worshipped, thus every truth or good of faith, dealt with in 2724, 3006, 6674; and from the meaning of 'taking in vain' as profaning and blaspheming. To be precise 'taking God's name in vain' means turning what is true into what is bad, that is, believing it to be true and yet living a bad life. It is also turning what is good into what is false, that is, living in a holy manner and yet not believing. Both are forms of profanation, 4601. Belief belongs to the understanding and life to the will; consequently thought and will in people whose belief is out of keeping with their life are divided. But the will is entering constantly into the understanding, for the understanding is the outward form assumed by the will, that is, the will brings itself to light there. This being so, when a person thinks in one way and lives in another, truth and evil or goodness and falsity are combined with each other; that is, things of heaven with a person are combined with those of hell. This combination cannot be dissolved, and so the person cannot be healed, except by a tearing apart which takes away with it everything of spiritual life. Therefore people who are like this are sent to the most horrible hell of all, where they suffer dreadful torments.

[2] This is how the Lord's words in Matthew should be understood,

Every sin and blasphemy will be forgiven people, but the blasphemy of the Spirit will not be forgiven people. If anyone speaks a word against the Son of Man, it will be forgiven him; but he who speaks against the Holy Spirit, it will not be forgiven him, either in this age or in the one to come. Matthew 12:31-32.

Also by these words in Luke,

When the unclean spirit has gone out of a person he passes through dry places seeking rest - and if he does not find any he says, I will return to my house out of which I came. And if when he comes he finds it swept and decorated, he goes away and brings seven other spirits more evil than himself, and they enter in and dwell there. And the last things of the person become worse than the first. Luke 11:24-26.

[3] By these words the Lord is describing the profanation of truth. 'When the unclean spirit goes out' is used to mean acknowledgement of and real belief in truth, 'the house which has been swept' to mean a life contrary to truths, and 'his coming back with seven others' to mean a state of profanation. These are the things which are meant by 'taking God's name in vain'. The fact that the person cannot be healed from such a condition and so receive forgiveness is also meant by the words following immediately after - 'Jehovah will not render him innocent who takes His name in vain' - which are used to mean that this thing cannot be forgiven. For more about what profanation is and with whom it exists, see 593, 1003, 1008, 1010, 1059, 1327, 1328, 2051, 2426, 3398, 3399, 3402, 3489, 6348, 6595, 6960, 6963, 6971, 8394

[4] 'Taking God's name in vain' also means blasphemy, which takes place when fun is poked at those things which belong to the Word or to religious teachings and belief, thus which are holy, and they are dragged through the mud and thereby defiled, dealt with in 4050, 5390. But in respect of the Israelite nation, which did not acknowledge any good or truth of faith meant by 'God's name', their use of Jehovah's name, and also of the commandments and statutes they were commanded, in the worship of idols is meant by 'taking God's name in vain'. It was what they did in the wilderness when they worshipped the golden calf; they not only presented it burnt offerings and sacrifices, and ate of consecrated elements from them, but also called the day of that celebration 'a feast to Jehovah'. This is recorded in Moses as follows,

Aaron made out of the gold a molded calf, and they said, These are your gods, O Israel. who caused you to come up out of the land of Egypt. When Aaron saw it he built an altar in front of it, and made a proclamation and said, Tomorrow there will be a feast to Jehovah. Therefore they rose up in the morning of the next day and presented burnt offerings and brought eucharistic offerings. Exodus 32:4-6.

Jehovah's words at the time, concerning those who had taken the name of Jehovah God in vain by doing all this, make it clear that they could not be forgiven, meant by their not being rendered innocent. Those words spoken to Moses are,

Him who has sinned against Me I will blot out of My book. All the same, go, lead this people to the place of which I have spoken to you. But on the day of My visitation, I will visit them for their sin. Exodus 32:33-34.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.