¹ Tai buvo trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktą dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės. Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus.

² Penktaisiais karaliaus Joachino tremties metais, penktą mėnesio dieną,

³ Viešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Buzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka buvo ten ant jo.

⁴ Aš mačiau iš šiaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg žėrintis gintaras.

⁵ Liepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų išvaizda buvo panaši į žmogaus.

⁶ Kiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus.

⁷ Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panašios į veršio kanopas. Būtybės žibėjo kaip išlydytas varis.

⁸ Po jų sparnais keturiuose šonuose buvo žmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo keturiose pusėse.

⁹ Sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai.

¹⁰ Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo žmogaus veidas, dešinėje­liūto veidas, kairėje­veršio veidas ir užpakalyje­erelio veidas.

¹¹ Jų sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti Du­dengė jų kūnus.

¹² Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo.

¹³ Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip žibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių. Ji buvo labai šviesi, o iš jos žybčiojo žaibai.

¹⁴ Būtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi žaibai.

¹⁵ Žiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš jų po ratą.

¹⁶ atai atrodė lyg berilis. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate.

¹⁷ Jie judėdavo į keturias puses nepasisukdami.

¹⁸ Jų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių.

¹⁹ Einant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai.

²⁰ Kur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose.

²¹ Jei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose.

²² Virš būtybių galvų buvo kažkas panašaus į dangaus skliautą, kuris žėrėjo kaip krištolas ir gaubė jas.

²³ Po skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti.

²⁴ Joms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Joms sustojus, sparnai nusileisdavo.

²⁵ Nuo skliauto, esančio virš jų galvų, aidėjo balsas. Kai jos stovėjo, sparnai buvo nuleisti.

²⁶ Virš skliauto, kuris buvo virš jų galvų, mačiau lyg sostą iš safyro ir ant jo sėdinčią į žmogų panašią būtybę.

²⁷ Būtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos,

²⁸ lyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, Jį supo spindėjimas. Tai buvo Viešpaties šlovės pasirodymas. Pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą.

¹ Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje.

² Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu

³ ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.

⁴ Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.

⁵ Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais.

⁶ Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

⁷ Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:

⁸ “Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.

⁹ Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.

¹⁰ Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

¹¹ Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.

¹² Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.

¹³ Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

¹⁴ Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

¹⁵ Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

¹⁶ sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

¹⁷ Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,

¹⁸ sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.

¹⁹ Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

²⁰ Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

²¹ Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:

²² ‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.

²³ Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,

²⁴ apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.

²⁵ Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

²⁶ Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.

²⁷ Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.

²⁸ Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!

²⁹ Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

³⁰ Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.

³¹ Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’

³² Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!

³³ Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.

³⁴ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

³⁵ Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.

³⁶ Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius”. Visa tauta tarė: “Amen”, ir šlovino Viešpatį.

³⁷ Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,

³⁸ taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.

³⁹ Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje

⁴⁰ nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.

⁴¹ Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

⁴² Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

⁴³ Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.