The Bible

 

Danielius 11

Study

   

1 “Nuo pirmųjų Darijaus, medo, viešpatavimo metų stiprinau jį ir jam padėjau.

2 Dabar paskelbsiu tau tiesą. Dar trys karaliai iškils Persijoje ir ketvirtasis, kuris bus turtingiausias iš jų. Jis, sustiprėjęs ir praturtėjęs, sukels visus prieš Graikiją.

3 Tuomet iškils galingas karalius, kurio valdžia bus didelė, ir jis darys, ką panorėjęs.

4 Pačioje galybėje jo karalystė subyrės ir bus padalinta į keturias dalis, bet ne jo palikuonims. Tos karalystės nebus tokios galingos, nes jo karalystė bus sunaikinta ir ją valdys svetimi.

5 Tada pietų karalius sustiprės, vienas iš jo kunigaikščių taps galingesnis net už jį ir jo valdžia bus didelė.

6 Keleriems metams praėjus, jie susijungs. Pietų karaliaus duktė išeis pas šiaurės karalių padaryti sutarties, bet neišsilaikys nei ji, nei jos palikuonis. Ji, jos palyda, vaikas ir vyras bus išduoti.

7 Tuo metu iš jos šaknų iškils atžala, ateis su kariuomene, kariaus prieš šiaurės karalių, įsiverš į jo tvirtovę ir ją užims.

8 Jų dievus, kunigaikščius, brangius indus, sidabrą ir auksą jis išgabens kaip grobį į Egiptą. Jo karalystė išliks ilgiau negu šiaurės karaliaus.

9 Vėliau šiaurės karalius užpuls pietų karalių ir įsiverš į jo kraštą, bet turės sugrįšti į savo kraštą.

10 Jo sūnūs ateis, surinkę didžiulę kariuomenę, vienas užlies kraštą ir prasiverš iki pietų karaliaus tvirtovės.

11 Tada pietų karalius supykęs kariaus prieš šiaurės karalių ir sunaikins jo didžiulę kariuomenę.

12 Nugalėjęs daugybę, jis didžiuosis. Jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet dėl to netaps stipresnis.

13 Keleriems metams praėjus, šiaurės karalius sugrįš, surinkęs dar didesnę kariuomenę ir su daugybe turtų.

14 Tuo metu ir kitos tautos pakils prieš pietų karalių, ir tavo tautos maištingieji kelsis, norėdami įvykdyti pranašystę, bet jie nelaimės.

15 Šiaurės karalius atėjęs supils pylimą ir paims sutvirtintą miestą. Pietų karalius neatsilaikys, jo rinktinė kariuomenė bus sunaikinta.

16 Atėjęs prieš jį, elgsis, kaip norės, ir niekas nepajėgs jo sulaikyti. Jis užims visą šlovingąjį kraštą, ir anas nukentės nuo jo rankos.

17 Jis sumanys užimti pietų karalystę, sudarys su ja sutartį, išleisdamas už jo vieną savo dukterų, kad tą karalystę sunaikintų, bet jam nepavyks to sumanymo įgyvendinti.

18 Tada jis nukreips veidą į pajūrį, užims didelę jo dalį, bet vienas jo kunigaikštis padarys galą jo patyčioms, ir tos patyčios atsigręš prieš jį patį.

19 Tada jis gręšis eiti į savo šalies tvirtoves, bet suklups, kris ir jo nebebus.

20 Jo įpėdinis siųs mokesčių rinkėją į šlovingąją karalystę, bet po kurio laiko jis bus užmuštas, ne iš pykčio ir ne kovoje.

21 Po jo karaliaus vietą užims niekšas, kuriam karališka garbė nebus suteikta. Bet jis įeis taikiai ir apgaule pasiglemš karališką valdžią.

22 Jo priešininkai bus šluote nušluoti ir sutriuškinti jo akivaizdoje, taip pat ir sandoros kunigaikštis.

23 Sandora, padaryta su juo, bus klastinga ir bevertė. Su grupele žmonių jis taps galingas.

24 Taikiai jis įeis į turtingąsias krašto sritis ir darys, ko nedarė nei jo tėvai, nei jo tėvų tėvai. Karo grobį ir gėrybes jis dalins saviesiems ir sumanys užimti tvirtoves, tačiau tik trumpam laikui.

25 Įsidrąsinęs sutelks didelę kariuomenę eiti prieš pietų karalių. pietų karalius išeis į karą su labai didele ir galinga kariuomene, bet neįstengs šiaurės karaliui pasipriešinti, nes prieš jį bus surengta klasta:

26 kurie valgo prie jo stalo, pražudys jį, jo kariuomenė bus išsklaidyta ir labai daug kris užmuštų.

27 Abiejų karalių širdys bus klastingos, ir jie meluos vienas kitam prie vieno stalo, bet nesėkmingai, nes dar nėra atėjęs skirtas laikas.

28 Jis sugrįš į savo kraštą su gausiu grobiu, bet jo širdis yra prieš šventąją sandorą. Tai įvykdęs, jis sugrįš į savo kraštą.

29 Skirtu metu jis vėl eis į pietus, bet antrą kartą nebebus taip, kaip pirmą.

30 Prieš jį atplauks laivai iš Kitimų. Jis pasitrauks išsigandęs ir bus įtūžęs prieš šventąją sandorą. Jis įvykdys savo ketinimus ir susitars su tais, kurie sulaužė šventąją sandorą.

31 Ginklai bus jo pusėje ir jie suteps galybės šventyklą, pašalins kasdienę auką ir toje vietoje pastatys sunaikinimo pabaisą.

32 Neištikimus sandorai jis suklaidins klastingomis kalbomis, bet žmonės, kurie pažįsta savo Dievą, bus stiprūs ir veiks.

33 Tautos išminčiai mokys žmones, nors kurį laiką jie bus naikinami kardu, liepsna, įkalinimu ir apiplėšimu.

34 Naikinami jie susilauks mažai pagalbos, nes daugelis prisidės prie jų tik veidmainiaudami.

35 Kai kurie išminčiai žus, kad kiti būtų ištirti, išbandyti ir apvalyti iki skirto laiko, nes dar ne laikų pabaiga.

36 Karalius elgsis, kaip norės, didžiuosis prieš dievus ir išdidžiai kalbės prieš dievų Dievą. Jam seksis, kol rūstybė bus įvykdyta, nes kas nuspręsta, tai bus padaryta.

37 Nei savo tėvų dievų, nei moterų mylimojo, nei jokio kito dievo jis negerbs, bet didžiuosis prieš visus.

38 Tik tvirtovių dievą jis pagerbs, dievą, kurio nepažino jo tėvai. Jis pagerbs jį auksu, sidabru, brangiais akmenimis ir brangenybėmis.

39 Jis parūpins tvirtovėms svetimų dievų. Kas jį pripažins, tam jis suteiks daug garbės, padarys valdovu ir atpildui dalins žemę.

40 Paskutiniaisiais laikais su juo kariaus pietų karalius. Kaip audra įsiverš į kraštą šiaurės karalius su kovos vežimais, raiteliais bei laivais, kaip tvanas užlies kraštus ir užims juos.

41 Jis įeis į šlovingąjį kraštą, dešimtys tūkstančių žus. Bet edomitai, moabitai ir didžioji dalis amonitų išsigelbės iš jo rankos.

42 Jis išties ranką prieš kitus kraštus, ir Egipto šalis neišsigelbės.

43 Jis užvaldys Egipto aukso ir sidabro lobius bei brangenybes, libiai ir etiopai seks paskui jį.

44 Žinios iš šiaurės ir rytų nugąsdins jį. Labai įtūžęs, jis išeis, kad naikintų ir pražudytų daugelį.

45 Jis pastatys savo karališką palapinę tarp jūros ir šlovingo šventojo kalno. Ten jis prieis galą, ir nė vienas nepadės jam”.

   

From Swedenborg's Works

 

Apocalypse Explained #50

Study this Passage

  
/ 1232  
  

50. Was in the isle called Patmos. That this signifies revelation to the Gentiles, is evident from the signification of Patmos, as being the revelation contained in the Apocalypse. For all places mentioned in the Word signify things; and the things which they signify, are either from the worship there, from some memorable circumstance there enacted, or from their situation in or near the countries by which the religion of a nation is signified; hence Patmos signifies revelation, from the memorable fact that this revelation was there made to John. The reason why the revelation was made in an island is, that an island signifies a nation remote from true worship, but still desiring to be enlightened. That this is the signification of islands in the Word, will be evident from what follows. But something shall first be said concerning the circumstance that names of places in the Word signify things. All persons who are treated of in the Word, and also those by whom it was written, were led to places which had some signification, in order that all things might be significative of spiritual things; even the Lord Himself, for the same reason, went to similar places; as into Galilee, to Tyre and Sidon, to Jerusalem, and to the Mount of Olives there; and also, when an infant, He was carried into Egypt. That the case was the same with the prophets, and with several others mentioned in the historical Word, might be abundantly shown. For the same reason also, John was commanded to betake himself to the isle of Patmos, that the things which were to take place at the end of the church might be revealed there, because an isle signifies a nation about to receive the truths of doctrine. This isle is also in the Archipelago, where there are many other isles. This is why Greece in the Word signifies such nations, as thus in Dan. 8:21; 10:20; 11:2; John 12:20, 21; Mark 7:26, and following verses. (That all names of places in the Word signify things, may be seen, Arcana Coelestia 1224, 1264, 1876, 1888, 4310, 4442, 10329.)

[2] That isles signify nations about to embrace the true worship of God, is evident from the following passages in Isaiah:

"Glorify Jehovah in Urim, the name of the God of Israel in the isles of the sea" (24:15).

Again:

"He shall not extinguish, neither break to pieces, until he set judgment in the earth; and the isles shall hope in his law. Sing to Jehovah a new song, his praises, ye ends of the earth; ye that go down to the sea, the isles, and the inhabitants thereof, shall give glory to Jehovah, and shall announce his praise in the isles" (42:4, 10, 12).

Again:

"Listen, O isles, unto me, and hearken ye people from afar" (49:1).

Again:

"In me shall the islands hope, and upon mine arm shall they trust" (51:5).

Again:

"The islands shall trust in me, and the ships of Tarshish" (60:9).

In Jeremiah:

"Hear the words of Jehovah, O ye nations, and declare them in the islands from afar" (31:10).

And in Zephaniah:

Jehovah "will make lean all the gods of the land, that they may adore him, every one in his place; all the islands of the nations" (2:11).

And elsewhere, as in Isaiah 23:2, 6; 41:1, 5; 42:15; 66:19; Jerem. 2:10; 25:22; Ezekiel 27:3, 7, 15, 35. From these and other passages it is evident that isles signify the nations [or Gentiles], specifically as to the doctrine of truth, and elsewhere as to the doctrine of falsity; for most things in the Word have also opposite significations.

  
/ 1232  
  

Translation by Isaiah Tansley. Many thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.