The Bible

 

Danielius 10

Study

   

1 Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą.

2 Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites.

3 Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės.

4 Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto.

5 Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu.

6 Jo kūnas buvo kaip berilis, veidas­kaip žaibas, akys­kaip fakelai, rankos ir kojos­kaip žėrintis varis, o žodžių garsas­kaip didelės minios triukšmas.

7 Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė.

8 Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų.

9 Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę.

10 anka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų.

11 Jis man tarė: “Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!” Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas.

12 Jis toliau kalbėjo: “Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių.

13 Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių,

14 ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai”.

15 Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti.

16 Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: “Mano viešpatie! egėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų.

17 Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo”.

18 Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas.

19 Jis tarė: “Nebijok, didžiai mylimas vyre! amybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!” Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: “Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!”

20 Jis atsakė: “Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis.

21 Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis”.

   

From Swedenborg's Works

 

Apocalypse Explained #80

Study this Passage

  
/ 1232  
  

80. Saying to me, Fear not. That this signifies renewal, is evident from the series of things in the internal sense. For John lay as dead, and the Lord, appearing as the Son of man, laid His right hand upon him, and said to him, Fear not. His lying as dead signified a failing of his own life; the Lord's laying His right hand upon him, signified life from Him; hence His saying to him, Fear not, signified renewal; for all who come suddenly from their own life into a life which is in some degree spiritual, are at first afraid, but are renewed by the Lord. This renewal is effected by the Divine presence, and the fear on that account, being accommodated to reception.

The Lord is indeed present with all in the universe, but nearer and more remotely, according to the reception of good by means of truths with them from Him. For it is good in which the Lord is present with angels, spirits, and men. Hence, according to the quantity and quality of good which they possess from the Lord is the degree and quality of His presence with them; if the presence is in excess, it causes anguish and tremor, whereas by accommodation to the state of reception, it produces renewal, as is also evident from what has just been said and shown above (n. 78). This renewal is signified by "Fear not" also in other places, where it is said by the Lord, or by the angel of the Lord, "Fear not," as in Daniel 10:12; 19; Luke 1:12, 13; 2:8, 9, 10 Matthew 28:5, 9, 10.

The renewal, which is caused by accommodation to reception, appears in the spiritual world, when it is presented visibly, as a cloud; such clouds encompass as with a veil all the societies there, and are more dense or attenuated, according to the state of reception. That the angels also are veiled with a thin correspondent cloud, lest they should be hurt by a nearer influx of the Divine of the Lord, may be seen n. 6849. (What clouds in the spiritual world are, and hence what they signify in the spiritual sense, may be seen above, n. 36.)

  
/ 1232  
  

Translation by Isaiah Tansley. Many thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.