¹ Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo viešpatavimo metais Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš Jeruzalę ir apgulė ją.

² Viešpats atidavė į jo rankas Judo karalių Jehojakimą ir Dievo namų indų dalį. Jis nugabeno juos į Šinaro šalį ir indus nunešė į savo Dievo turtų namus.

³ Karalius įsakė Ašpenazui, savo rūmų eunuchų viršininkui, parinkti keletą izraelitų iš karaliaus giminės ir kilmingųjų tarpo:

⁴ jaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos.

⁵ Karalius paskyrė jiems kasdienį maisto davinį iš karaliaus valgių ir vyno, kurį jis pats gėrė. Juos mokė trejus metus, kad jie galėtų būti prie karaliaus tam laikui pasibaigus.

⁶ Tarp jų buvo iš Judo vaikų Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija.

⁷ Eunuchų viršininkas davė jiems naujus vardus: Danieliui­Beltšacaro, Hananijai­Šadracho, Mišaeliui­Mešacho ir Azarijai­Abed Nego.

⁸ Bet Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Jis prašė eunuchų viršininko, kad leistų jam nesusitepti.

⁹ Dievas suteikė Danieliui malonę ir palankumą eunuchų viršininko akyse.

¹⁰ Eunuchų viršininkas tarė Danieliui: “Aš bijau savo valdovo karaliaus, kuris jums paskyrė maistą ir gėrimą. Jei jis pamatys jus, atrodančius blogiau negu kiti jūsų amžiaus jaunuoliai, mano galva dėl jūsų atsidurs pavojuje”.

¹¹ Tada Danielius sakė prievaizdui, kurį eunuchų viršininkas buvo paskyręs Danieliui, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai prižiūrėti:

¹² “Bandyk savo tarnus dešimt dienų, duodamas mums daržovių valgyti ir vandens gerti.

¹³ Po to palygink mūsų veidus su jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius. Ir kaip tau atrodys, taip daryk su savo tarnais”.

¹⁴ Jis sutiko patenkinti šitą prašymą ir bandė juos dešimt dienų.

¹⁵ Dešimčiai dienų praėjus, jų veidai atrodė gražesni ir jų kūnai buvo sveikesni negu visų jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius.

¹⁶ Prievaizdas paimdavo jiems skirtą valgį ir vyną ir duodavo jiems daržovių.

¹⁷ Dievas davė šitiems keturiems jaunuoliams išminties bei pažinimo; be to, Danielius suprasdavo visus regėjimus ir sapnus.

¹⁸ Praėjus karaliaus skirtam laikui, eunuchų viršininkas atvedė juos pas Nebukadnecarą.

¹⁹ Karalius kalbėjosi su visais, ir tarp jų nebuvo nė vieno tokio kaip Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. Todėl jie pasiliko prie karaliaus.

²⁰ Visur, kur reikėdavo išminties ir supratimo, karalius, paklausęs juos, matydavo, kad jie dešimt kartų pranašesni už visus žynius ir astrologus jo karalystėje.

²¹ Danielius pasiliko tarnyboje iki pirmųjų karaliaus Kyro metų.

¹ Visi žemės gyventojai kal bėjo viena kalba.

² Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.

³ Jie kalbėjosi: “Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime”. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą­vietoje kalkių.

⁴ Jie tarėsi: “Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!”

⁵ Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,

⁶ ir tarė: “Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.

⁷ Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!”

⁸ Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.

⁹ Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.

¹⁰ Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.

¹¹ Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹² Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala.

¹³ Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁴ Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas.

¹⁵ Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁶ Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Falekas.

¹⁷ Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁸ Kai Falekui buvo trisdešimt metų, gimė agaujas.

¹⁹ Po to Falekas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²⁰ Kai agaujui buvo trisdešimt dveji metai, gimė Seruchas.

²¹ Po to agaujas dar gyveno du šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²² Kai Seruchui buvo trisdešimt metų, gimė Nachoras.

²³ Po to Seruchas dar gyveno du šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²⁴ Kai Nachorui buvo dvidešimt devyneri metai, gimė Tara.

²⁵ Po to Nachoras dar gyveno šimtą devyniolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²⁶ Kai Tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.

²⁷ Šitie yra Taros palikuonys: Abromas, Nahoras ir Haranas, o Harano sūnus­Lotas.

²⁸ Haranas mirė, jo tėvui Tarai dar gyvam tebeesant, savo gimtoje šalyje, Chaldėjos Ūre.

²⁹ Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmonos vardas buvo Saraja, o Nahoro­Milka; ji buvo duktė Harano, Milkos ir Iskos tėvo.

³⁰ Saraja buvo nevaisinga: ji neturėjo vaikų.

³¹ Tara ėmė savo sūnų Abromą ir savo sūnaus Harano sūnų Lotą, marčią Sarają, sūnaus Abromo žmoną, ir jie iškeliavo iš Chaldėjos Ūro į Kanaano šalį. Atėję ligi Charano, jie ten įsikūrė.

³² Taros amžius buvo du šimtai penkeri metai, ir jis mirė Charane.