Библијата

 

Išėjimas 19

Студија

   

1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.

2 Nes jie buvo išėję iš efidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,

3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: “Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:

4 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.

5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.

6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams”.

7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.

8 Tada visa tauta atsakė: “Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime”. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.

9 Viešpats sakė Mozei: “Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius”. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,

10 o Jis tarė Mozei: “Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius

11 ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.

12 Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.

13 Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno”.

14 Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.

15 Jis jiems tarė: “Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!”

16 Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.

17 Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.

18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.

19 Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.

20 Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,

21 jam tarė: “Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.

22 Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų”.

23 Mozė sakė Viešpačiui: “Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį”.

24 Viešpats jam atsakė: “Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų”.

25 Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.

   

Од делата на Сведенборг

 

Arcana Coelestia #8782

Проучи го овој пасус

  
/ 10837  
  

8782. 'In order that the people may hear when I speak to you' means in order that those belonging to the spiritual Church may have some understanding of Divine things. This is clear from the meaning of 'hearing' as discerning, dealt with in 5017, and so having some understanding; from the representation of the children of Israel, to whom 'the people' refers here, as those who belong to the spiritual Church, dealt with often; and from the meaning of 'when I speak' as Divine Truths, for 'Jehovah's voice' is Divine Truth, 219, 220, 3563, 6971, and so also is His speech.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Од делата на Сведенборг

 

Arcana Coelestia #219

Проучи го овој пасус

  
/ 10837  
  

219. 'Jehovah God's voice going to and fro in the garden' means a dictate which filled them with fear. This becomes clear from the meaning of 'voice' in the Word where 'Jehovah's voice' stands for the Word itself, for the doctrine of faith, for conscience, which is inward mindfulness, and also for every expression of disapproval resulting from these. This also is why thunderbolts are called 'Jehovah's voices', as in John,

Then the angel called out with a loud voice, like a lion roaring; and when he called out seven thunders sounded their voices. Revelation 10:3-4.

This stands for the voice at that time being both external and internal. In the same book,

In the days of the voice of the seventh angel the mystery of God was fulfilled. Revelation 10:7.

Here the meaning is similar. In David,

Sing to God, make melody to the Lord who rides above the heavens of heavens of old. Behold, He will put forth His voice, a mighty voice. Psalms 68:32-33.

'The heavens of heavens of old' stands for the wisdom of the Most Ancient Church. 'Voice' stands for revelation and also for an inner dictate. In the same author, The voice of Jehovah is upon the waters; the voice of Jehovah is powerful; the voice of Jehovah is glorious; the voice of Jehovah breaks the cedars; the voice of Jehovah flashes forth flames of fire; the voice of Jehovah causes the wilderness to shake; the voice of Jehovah causes the hinds to calve, and strips the forests bare. Psalms 29:3-5, 7-9.

And in Isaiah,

Jehovah will cause the excellence of His voice to be heard, for Asshur will be dismayed by the voice of Jehovah. Isaiah 30:30-31.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.