¹ Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,

² Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.

³ Tada Viešpats tarė: “Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!”

⁴ Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.

⁵ Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,

⁶ gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.

⁷ Ir Dievas tarė: “Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau”.

⁸ Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse.

⁹ Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.

¹⁰ Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.

¹¹ Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.

¹² Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.

¹³ Ir Dievas tarė Nojui: “Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.

¹⁴ Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.

¹⁵ Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.

¹⁶ Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus.

¹⁷ Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.

¹⁸ Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi.

¹⁹ Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius­patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.

²⁰ Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.

²¹ Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!”

²² Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė.

⁵ Yahweh saw that the wickedness of man was great in the earth, and that every imagination of the thoughts of his heart was only evil continually.

⁶ Yahweh was sorry that he had made man on the earth, and it grieved him in his heart.

⁷ Yahweh said, "I will destroy man whom I have created from the surface of the ground; man, along with animals, creeping things, and birds of the sky; for I am sorry that I have made them."

⁸ But Noah found favor in Yahweh's eyes.

⁹ This is the history of the generations of Noah. Noah was a righteous man, blameless among the people of his time. Noah walked with God.

¹⁰ Noah became the father of three sons: Shem, Ham, and Japheth.

¹¹ The earth was corrupt before God, and the earth was filled with violence.

¹² God saw the earth, and saw that it was corrupt, for all flesh had corrupted their way on the earth.

¹³ God said to Noah, "The end of all flesh has come before me, for the earth is filled with violence through them. Behold, I will destroy them with the earth.

¹⁴ Make a ship of gopher wood. You shall make rooms in the ship, and shall seal it inside and outside with pitch.

¹⁵ This is how you shall make it. The length of the ship will be three hundred cubits, its breadth fifty cubits, and its height thirty cubits.

¹⁶ You shall make a roof in the ship, and you shall finish it to a cubit upward. You shall set the door of the ship in its side. You shall make it with lower, second, and third levels.

¹⁷ I, even I, do bring the flood of waters on this earth, to destroy all flesh having the breath of life from under the sky. Everything that is in the earth will die.

¹⁸ But I will establish my covenant with you. You shall come into the ship, you, your sons, your wife, and your sons' wives with you.