Die Bibel

 

Genesis 47

Lernen

   

1 Juozapas atėjo ir pranešė faraonui: “Mano tėvas ir broliai su avimis, galvijais ir visu, ką jie turėjo, atėjo iš Kanaano krašto, ir dabar jie yra Gošeno krašte”.

2 Jis pasiėmė su savimi penkis savo brolius ir pristatė faraonui.

3 Faraonas paklausė jų: “Koks jūsų užsiėmimas?” Jie atsakė: “Tavo tarnai yra gyvulių augintojai, tokie buvo ir mūsų tėvai.

4 Mes atvykome kurį laiką pagyventi šioje šalyje, nes tavo tarnai neturi ganyklos savo avims­badas siaučia Kanaano krašte. Prašome, leisk savo tarnams apsigyventi Gošeno krašte”.

5 Faraonas sakė Juozapui: “Tavo tėvas ir broliai atėjo pas tave.

6 Egipto šalis yra tavo žinioje. Geriausioje šalies dalyje apgyvendink juos! Jie tegyvena Gošeno krašte! Ir jei žinai iš jų sumanių vyrų, paskirk juos mano bandų prižiūrėtojais”.

7 Po to Juozapas nuvedė savo tėvą Jokūbą pas faraoną. Ir Jokūbas palaimino faraoną.

8 Faraonas paklausė Jokūbą: “Kiek tau metų?”

9 Jokūbas atsakė faraonui: “Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus”.

10 Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo.

11 Juozapas apgyvendino savo tėvą bei brolius ir davė jiems geriausios žemės Egipte, amzio krašte, kaip faraonas įsakė.

12 Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo.

13 Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado.

14 Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą.

15 Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: “Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?”

16 Juozapas atsakė: “Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos”.

17 Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius.

18 Metams praėjus, jie vėl atėjo pas jį ir sakė: “Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė.

19 Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne”.

20 Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui.

21 Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito.

22 Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės.

23 Juozapas sakė žmonėms: “Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus.

24 Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams”.

25 Jie atsakė: “Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais”.

26 Ir Juozapas įvedė įstatymą visame Egipto krašte, kuris galioja iki šios dienos, kad faraonui atiduodama viso derliaus penktoji dalis. Išimtį sudaro tik kunigų žemė, kuri nepriklauso faraonui.

27 Izraelis liko gyventi Egipto šalyje, Gošeno krašte; jie turėjo ten nuosavybę, išsiplėtė ir labai padaugėjo.

28 Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų. Jo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai.

29 Izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: “Jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs Egipte.

30 Aš norėčiau atsigulti šalia savo tėvų. Tad išgabenk mane iš Egipto ir palaidok jų kapinėse”. Juozapas atsakė: “Padarysiu, kaip prašai”.

31 Tėvas tarė: “Prisiek man!” Ir jis prisiekė. Tada Izraelis nusilenkė ant lovos galo.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #6104

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

6104. 'In the land of Rameses' means the inmost part of the mind and the essential nature of it. This is clear from the consideration that all names in the Word, both of persons and of places, mean spiritual entities, 1888, 3412, 4298, 4442, 5095, 5215. And since 'the land of Goshen' is the inmost part of the natural mind, 5910, 6018, 6031, 6068, 'Rameses', which was the best region in the land of Goshen, is the inmost part of the spiritual within the natural mind. But the essential nature of this inmost part can hardly be comprehended by man since it contains countless and also indescribable features which can be seen only in the light of heaven, and so only by angels. The same applies to the essential nature meant by all other names both of places and of persons that occur in the Word.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #6068

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

6068. 'And behold, they are in the land of Goshen' means that they are in the middle of the natural where factual knowledge resides. This is clear from the meaning of 'Goshen' as the middle or inmost part of the natural, dealt with in 5910, 6028, 6031. What is meant by their being in the middle of the natural is this: Once the Church's forms of good and its truths - that is, those which it has received from the Lord's Word - have been acknowledged and with faith accepted in the natural, they occupy the middle there. For things that are immediate objects of attention are in the middle, and those that are not immediate objects of attention are to the sides; consequently the ones in the middle are seen clearly, those to the sides vaguely.

[2] It is the same as it is with the sight of the eye. The objects on which the eye is directly focused are in the middle, that is, in the centre and are seen clearly; but those on which it is not directly focused are to the sides, away from the middle, and are seen vaguely. For the inner eye, which is the intellectual power of the mind and which depends for its vision on the light of heaven, sees things outside itself in the natural, which are known facts, just as the physical eye sees objects or a whole range of objects outside itself. Inward sight is directed towards the things that give the greatest delight and are close to the heart, and it fixes its attention directly on them, in the same way as outward sight focuses on things similarly delightful in whole ranges of objects. Inward sight accordingly focuses on those known facts that are in close agreement with the truth and good that govern a person. These facts are then, for that person, in the middle. The reason why inward sight sees factual knowledge is that such sight is spiritual and therefore directs its attention towards spiritual matters, thus towards known facts, for these are the appropriate objects of spiritual attention.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.