Die Bibel

 

Genesis 17

Lernen

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #2078

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

2078. Would that Ishmael might live before Thee! That this signifies that others who are rational from truth should not perish, is evident from the representation and consequent signification of “Ishmael,” as being the rational (explained in the foregoing chapter, where Ishmael is treated of). There are two kinds of men within the church; the spiritual, and the celestial. The spiritual become rational from truth, but the celestial from good. What the distinction between them is may be seen above (n. 2069), and in many places in Part First. The spiritual, who become rational by means of truth, are here meant by “Ishmael;” for “Ishmael” denotes rational truth in its genuine sense, as before shown (n. 1893, 1950, 1951). When this rational truth is being adopted and desired by good, as here by the Lord who is meant by “Abraham,” it signifies what is spiritual, thus the spiritual man, or what is the same, the spiritual church, the salvation of which was desired by the Lord from Divine love (see just above, n. 2077). This is expressed by the words, “would that Ishmael might live before Thee.”

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #1951

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

1951. He shall dwell against the faces of all his brethren. That this signifies that there will be continual contentions about matters of faith, but that nevertheless it will be a conqueror, is evident from what has just been said; which is yet more fully described where the Word tells of the posterity of Ishmael, in these words:

They dwelt from Havilah unto Shur, that is toward the faces of Egypt, as one comes to Asshur, (his lot) fell toward the faces of all his brethren (Genesis 25:18),

of which words the internal sense is evident from the signification of Havilah, Shur, Egypt, and Assyria. “Havilah” signifies that which is of intelligence (as appears from what has been shown in n. 115); “Shur” signifies truth proceeding from memory-knowledges (spoken of above, n. 1928); “Egypt,” all that is of memory-knowledge (n. 1164, 1165, 1186, 1462); and “Assyria,” that which belongs to reason (n. 119, 1186); from the significations of all which, when reduced into one general meaning, it is evident that by Ishmael is represented such a rational. This very kind of truth is represented in the other life in various ways, and always as what is strong, powerful, and hard; insomuch that it cannot be resisted at all. When spirits merely think of such truth, something of terror comes over them, because it is its nature not to yield, and thus not to recede; from which also we may see what is meant by “dwelling against the faces of all his brethren.” Anyone may know that an arcanum lies hidden in this description, but of what nature has hitherto been unknown.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.