Библијата

 

Jeremijas 50

Студија

   

1 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

2 “Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

3 šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

4 Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikaisako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

5 Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

6 Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

7 Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.

8 Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

9 Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

10 Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­

11 nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

12 Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

13 Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

14 Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

15 Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

16 Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

17 Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus”.

18 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

19 Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

20 Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­

21 Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau!

22 Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

23 Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

24 Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

25 Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

26 Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko.

27 Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

28 Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

29 Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

30 Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dienąsako Viešpats.­

31 Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas.

32 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

33 Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

34 Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

35 Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

36 Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

37 Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

38 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

39 Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

40 Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

41 Galinga tauta ateinašiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių.

42 Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

43 Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

44 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti?

45 Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

46 Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos”.

   

Од делата на Сведенборг

 

Marriage #93

  
/ 126  
  

93. Those who are spiritually adulterous are distinguished from those who are naturally adulterous. The latter, if they have taken pleasure in adulteries and no pleasure in marriages are shut out of heaven and are sent to hells. But the spiritually adulterous, although they feel there is nothing in adulteries which is not allowed, are all the same examined, and some are reformed; others are given places in accordance with their lives.

  
/ 126  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Од делата на Сведенборг

 

Arcana Coelestia #9055

Проучи го овој пасус

  
/ 10837  
  

9055. 'Burning for burning' means if anything of love and affection present in the inward part of the will [is injured]. This is clear from the meaning of 'burning' as injuring or wiping out the good of love. The reason for saying 'in the will' is that the good of love belongs to the will, whereas the truth of faith belongs to the understanding, 9050, 9051. And the reason for saying 'the inward part' of the will is that 'wound', dealt with below, means an injuring or the wiping out of an aspect of love present in the outward part of the will. Here, as in the previous paragraphs, injuries done both in the internal man and in the external man are dealt with. For injuring the inner part of the understanding is meant by 'eye' and injuring the outer part by 'tooth', and injuring the power of truth in the internal man is meant by 'hand' and injuring the power in the external man by 'foot', as has been shown; thus injuring the will in the internal man is meant by 'burning' and injuring the will in the external man by 'wound'.

[2] A person has inward and outward parts of his will, just as he has inward and outward parts of his understanding, which are dealt with in 9050, 9051. The inward part of his will resides where the inward part of his understanding resides, and the outward part of his will resides where the outward part of his understanding resides. They must be joined together; for where truth resides, so does good, and where good resides, so does truth. Truth without good is not truth, and good without truth is not good. For good is the essential being (esse) of truth, and truth is the manifestation (existere) of good; and the situation with a person's understanding and his will is the same, in that the understanding is dedicated to receiving truth and the will to receiving good. From this it is evident that when a person is being regenerated the Lord gives him a new understanding through the truths of faith, and a new will through the good of charity, and that both must be present and also joined together if the person is to be regenerate.

[3] The reason why 'burning' means injuring the good of love is that love is meant by 'fire', 934, 2446, 4906, 5071, 5215, 6314, 6832, 6834, 6849, 7324 (end), 7575, 7852; and what injures the good of love is evil desire blazing up from self-love. For this desire is called 'burning', 1297, 5215. Evil desire is also meant by 'branding' in Isaiah,

Instead of fragrance there will be rottenness, and instead of a girdle, a falling apart, and instead of well-set hair, baldness, and instead of a robe, a girding of sackcloth, branding instead of beauty. Isaiah 3:24.

This refers to 'the daughter of Zion', by which the celestial Church, that is, the Church governed by love to the Lord, is meant, 2362, 6729. 'Branding' here is evil desire stemming from self-love.

[4] Anyone who does not know that there is an internal sense in the Word thinks that the proud adornments worn by the daughters of Zion as described in verses 16-24 of that chapter mean such adornments, and that because of such things among the daughters of Zion the Jewish and Israelite people were to be punished and - as said in verses 25, 26 - to fall by the sword. But the reality is altogether different from this. The spiritual and celestial beauties of the Church are what are meant by those adornments. It becomes clear to anyone who reads the Word that 'the daughter of Zion' is not used in the Word to mean the daughter of Zion, provided that he turns to and considers those places in the Prophets where Zion and the daughter of Zion are mentioned. From these he will see that the daughter of Zion is the Church.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.