Библијата

 

Genesis 17

Студија

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

Од делата на Сведенборг

 

True Christian Religion #675

Проучи го овој пасус

  
/ 853  
  

675. Circumcision was instituted as a sign that the people of the Israelite church belonged to the descendants of Abraham, Isaac and Jacob, as is established by this passage:

God said to Abraham, This is the covenant with me which you are to keep between me and you, and your seed after you: every male among you is to be circumcised; and you are to circumcise the flesh of your foreskin, to be a sign of the covenant between me and you, Genesis 17:9-11.

This covenant, or its sign, was later confirmed by Moses (Leviticus 12:1-3). Because this church was distinguished from others by that sign, the Children of Israel were ordered to be circumcised again before crossing the Jordan (Joshua, chapter 5). The reason was that the land of Canaan represented the church, and the river Jordan being brought into it. In addition, so that they should remember that sign when actually in the land of Canaan, they received this order:

When you come into the land and plant any kind of tree for food, you are to regard its fruit as uncircumcised 1 ; for three years it is to be uncircumcised for you, it is not to be eaten, Leviticus 19:23.

[2] Circumcision represented and so stood for the rejection of the lusts of the flesh, and thus purification from evils, in much the same way as baptism. This is established from the passages in the Word where it is said that they should circumcise their hearts, as the following:

Moses said, Circumcise the foreskin of your heart, and do not be stiffnecked, Deuteronomy 10:16.

Jehovah God will circumcise your heart and your seed's heart, so that you will love Jehovah your God with all your heart, and with all your soul, so that you may live, Deuteronomy 30:6.

In Jeremiah:

Circumcise yourselves for Jehovah, so that He may take away the foreskins of your hearts, the man of Judah and the inhabitants of Jerusalem, so that my wrath may not go forth like fire on account of the wickedness of your deeds, Jeremiah 4:4.

In Paul:

In Jesus Christ neither is circumcision of any value, nor is uncircumcision, but faith working through charity, and a new creation, Galatians 5:6; 6:15.

These passages now make it plain that baptism was instituted to take the place of circumcision, because the circumcision of the heart was represented by the circumcision of the flesh; and this too meant purification from evils, for evils of every kind arise from the flesh, and the foreskin means its filthy loves. It is because circumcision and baptismal washing have a similar meaning that it is said in Jeremiah:

Circumcise yourselves for Jehovah, so that He may take away the foreskins of your hearts, Jeremiah 4:4.

and shortly afterwards:

Wash your heart free from wickedness, Jerusalem, so that you may be saved, Jeremiah 4:14.

The Lord teaches in Matthew (Matthew 15:18-19) what circumcision and the washing of the heart means.

Фусноти:

1. i.e. forbidden.

  
/ 853  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.