¹ “Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

² neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

³ Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

⁴ Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

⁵ Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

⁶ Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

⁷ tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

⁸ Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

⁹ apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

¹⁰ Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

¹¹ Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

¹² Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

¹³ Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

¹⁴ Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

¹⁵ Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

¹⁶ Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

¹⁷ Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

¹⁸ Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

¹⁹ Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

²⁰ Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

²¹ Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

²² Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

²³ vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

²⁴ ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

²⁵ Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

²⁶ Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

²⁷ Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

²⁸ Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

²⁹ Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

³⁰ Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

³¹ Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

³² Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

³³ Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

³⁴ O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

³⁵ Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

³⁶ ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

³⁷ Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

³⁸ Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­

³⁹ vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

⁴⁰ Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

⁴¹ Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

⁴² Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

⁴³ Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

⁴⁴ Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

⁴⁵ Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

⁴⁶ Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas”.

¹ The two angels came to Sodom at evening. Lot sat in the gate of Sodom. Lot saw them, and rose up to meet them. He bowed himself with his face to the earth,

² and he said, "See now, my lords, please turn aside into your servant's house, stay all night, wash your feet, and you can rise up early, and go on your way." They said, "No, but we will stay in the street all night."

³ He urged them greatly, and they came in with him, and entered into his house. He made them a feast, and baked unleavened bread, and they ate.

⁴ But before they lay down, the men of the city, the men of Sodom, surrounded the house, both young and old, all the people from every quarter.

⁵ They called to Lot, and said to him, "Where are the men who came in to you this night? Bring them out to us, that we may have sex with them."

⁶ Lot went out to them to the door, and shut the door after him.

⁷ He said, "Please, my brothers, don't act so wickedly.

⁸ See now, I have two virgin daughters. Please let me bring them out to you, and you may do to them what seems good to you. Only don't do anything to these men, because they have come under the shadow of my roof."

⁹ They said, "Stand back!" Then they said, "This one fellow came in to live as a foreigner, and he appoints himself a judge. Now will we deal worse with you, than with them!" They pressed hard on the man Lot, and drew near to break the door.

¹⁰ But the men put forth their hand, and brought Lot into the house to them, and shut the door.

¹¹ They struck the men who were at the door of the house with blindness, both small and great, so that they wearied themselves to find the door.

¹² The men said to Lot, "Do you have anybody else here? Sons-in-law, your sons, your daughters, and whoever you have in the city, bring them out of the place:

¹³ for we will destroy this place, because the outcry against them has grown great before Yahweh that Yahweh has sent us to destroy it."

¹⁴ Lot went out, and spoke to his sons-in-law, who were pledged to marry his daughters, and said, "Get up! Get out of this place, for Yahweh will destroy the city." But he seemed to his sons-in-law to be joking.

¹⁵ When the morning came, then the angels hurried Lot, saying, "Get up! Take your wife, and your two daughters who are here, lest you be consumed in the iniquity of the city."

¹⁶ But he lingered; and the men grabbed his hand, his wife's hand, and his two daughters' hands, Yahweh being merciful to him; and they took him out, and set him outside of the city.

¹⁷ It came to pass, when they had taken them out, that he said, "Escape for your life! Don't look behind you, and don't stay anywhere in the plain. Escape to the mountains, lest you be consumed!"

¹⁸ Lot said to them, "Oh, not so, my lord.

¹⁹ See now, your servant has found favor in your sight, and you have magnified your loving kindness, which you have shown to me in saving my life. I can't escape to the mountain, lest evil overtake me, and I die.

²⁰ See now, this city is near to flee to, and it is a little one. Oh let me escape there (isn't it a little one?), and my soul will live."

²¹ He said to him, "Behold, I have granted your request concerning this thing also, that I will not overthrow the city of which you have spoken.

²² Hurry, escape there, for I can't do anything until you get there." Therefore the name of the city was called Zoar.

²³ The sun had risen on the earth when Lot came to Zoar.

²⁴ Then Yahweh rained on Sodom and on Gomorrah sulfur and fire from Yahweh out of the sky.

²⁵ He overthrew those cities, all the plain, all the inhabitants of the cities, and that which grew on the ground.

²⁶ But his wife looked back from behind him, and she became a pillar of salt.

²⁷ Abraham got up early in the morning to the place where he had stood before Yahweh.

²⁸ He looked toward Sodom and Gomorrah, and toward all the land of the plain, and looked, and saw that the smoke of the land went up as the smoke of a furnace.

²⁹ It happened, when God destroyed the cities of the plain, that God remembered Abraham, and sent Lot out of the middle of the overthrow, when he overthrew the cities in which Lot lived.

³⁰ Lot went up out of Zoar, and lived in the mountain, and his two daughters with him; for he was afraid to live in Zoar. He lived in a cave with his two daughters.

³¹ The firstborn said to the younger, "Our father is old, and there is not a man in the earth to come in to us in the way of all the earth.

³² Come, let's make our father drink wine, and we will lie with him, that we may preserve our father's seed."

³³ They made their father drink wine that night: and the firstborn went in, and lay with her father. He didn't know when she lay down, nor when she arose.

³⁴ It came to pass on the next day, that the firstborn said to the younger, "Behold, I lay last night with my father. Let us make him drink wine again, tonight. You go in, and lie with him, that we may preserve our father's seed."

³⁵ They made their father drink wine that night also. The younger went and lay with him. He didn't know when she lay down, nor when she got up.

³⁶ Thus both of Lot's daughters were with child by their father.

³⁷ The firstborn bore a son, and named him Moab. He is the father of the Moabites to this day.

³⁸ The younger also bore a son, and called his name Ben Ammi. He is the father of the children of Ammon to this day.