¹ Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: “Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.

² Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!

³ Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas.

⁴ Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.

⁵ Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.

⁶ Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje.

⁷ Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.

⁸ Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos.

⁹ Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės.

¹⁰ Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo.

¹¹ Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.

¹² Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys.

¹³ Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

¹⁴ Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’

¹⁵ Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį,­sako Karalius, kareivijų Viešpats.­

¹⁶ Moabo sunaikinimas artėja.

¹⁷ Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda!

¹⁸ Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.

¹⁹ Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko?

²⁰ Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.

²¹ Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,

²² Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams,

²³ Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui,

²⁴ Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams.

²⁵ Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas,­sako Viešpats.­

²⁶ Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.

²⁷ Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis?

²⁸ Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.

²⁹ Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.

³⁰ Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę.

³¹ Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių.

³² Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.

³³ Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.

³⁴ Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro­iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks.

³⁵ Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose.

³⁶ Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.

³⁷ Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis.

³⁸ Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą,­sako Viešpats.­

³⁹ Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.

⁴⁰ Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.

⁴¹ Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys.

⁴² Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.

⁴³ Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai!

⁴⁴ Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu.

⁴⁵ Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.

⁴⁶ Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę.

⁴⁷ Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis,­ sako kareivijų Viešpats”. Toks yra Moabo teismas.

¹ Hear the word which Yahweh speaks to you, house of Israel!

² Thus says Yahweh, "Don't learn the way of the nations, and don't be dismayed at the signs of the sky; for the nations are dismayed at them.

³ For the customs of the peoples are vanity; for one cuts a tree out of the forest, the work of the hands of the workman with the axe.

⁴ They deck it with silver and with gold; they fasten it with nails and with hammers, that it not move.

⁵ They are like a palm tree, of turned work, and don't speak: they must be carried, because they can't go. Don't be afraid of them; for they can't do evil, neither is it in them to do good."

⁶ There is none like you, Yahweh; you are great, and your name is great in might.

⁷ Who should not fear you, King of the nations? For it appertains to you; because among all the wise men of the nations, and in all their royal estate, there is none like you.

⁸ But they are together brutish and foolish: the instruction of idols! it is but a stock.

⁹ There is silver beaten into plates, which is brought from Tarshish, and gold from Uphaz, the work of the artificer and of the hands of the goldsmith; blue and purple for their clothing; they are all the work of skillful men.

¹⁰ But Yahweh is the true God; he is the living God, and an everlasting King: at his wrath the earth trembles, and the nations are not able to withstand his indignation.

¹¹ You shall say this to them: The gods that have not made the heavens and the earth, these shall perish from the earth, and from under the heavens.

¹² He has made the earth by his power, he has established the world by his wisdom, and by his understanding has he stretched out the heavens:

¹³ when he utters his voice, there is a tumult of waters in the heavens, and he causes the vapors to ascend from the ends of the earth; he makes lightnings for the rain, and brings forth the wind out of his treasuries.

¹⁴ Every man is become brutish [and is] without knowledge; every goldsmith is disappointed by his engraved image; for his molten image is falsehood, and there is no breath in them.

¹⁵ They are vanity, a work of delusion: in the time of their visitation they shall perish.

¹⁶ The portion of Jacob is not like these; for he is the former of all things; and Israel is the tribe of his inheritance: Yahweh of Armies is his name.

¹⁷ Gather up your wares out of the land, you who live under siege.

¹⁸ For thus says Yahweh, Behold, I will sling out the inhabitants of the land at this time, and will distress them, that they may feel [it].

¹⁹ Woe is me because of my hurt! my wound is grievous: but I said, Truly this is [my] grief, and I must bear it.

²⁰ My tent is destroyed, and all my cords are broken: my children are gone forth from me, and they are no more: there is none to spread my tent any more, and to set up my curtains.

²¹ For the shepherds are become brutish, and have not inquired of Yahweh: therefore they have not prospered, and all their flocks are scattered.

²² The voice of news, behold, it comes, and a great commotion out of the north country, to make the cities of Judah a desolation, a dwelling place of jackals.

²³ Yahweh, I know that the way of man is not in himself: it is not in man who walks to direct his steps.

²⁴ Yahweh, correct me, but in measure: not in your anger, lest you bring me to nothing.

²⁵ Pour out your wrath on the nations that don't know you, and on the families that don't call on your name: for they have devoured Jacob, yes, they have devoured him and consumed him, and have laid waste his habitation.