Neu-christliche Bibelstudien

Die Bibel

 

Genesis 8

Lernen

   

1 Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.

2 Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.

3 Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.

4 Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.

5 O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.

6 Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,

7 ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.

8 Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.

9 Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.

10 Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.

11 Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.

12 Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.

13 Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.

14 Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.

15 Tada Dievas tarė Nojui:

16 “Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos.

17 Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų”.

18 Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.

19 Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.

20 Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.

21 Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: “Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.

22 Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!”

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #915

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

915. That by his “going forth” is signified that it was so done; that by “Noah and his sons” is signified the man of the Ancient Church; and that by “his wife and his sons’ wives” is signified that church itself, is evident from the series of the things, which involves that thus was the Ancient Church formed, for these are the last or closing statements to what has gone before. When the church is described in the Word, it is described either by “man [vir] and wife” or by “man [homo] and wife;” when by “man [vir] and wife” by “man” is signified what is of the understanding, or truth, and by “wife” what is of the will, or good; when by “man [homo] and wife” by “man” is signified the good of love, or love, and by “wife” the truth of faith, or faith, thus by “man [homo]” is signified what is essential of the church, and by “wife” the church itself. It is so throughout the Word. In this place, because up to this point the formation of a new church has been treated of, on the perishing of the Most Ancient Church, by “Noah and his sons” is signified the man [homo] of the Ancient Church, and by his “wife and his sons’ wives with him” that church itself. Here therefore they are named in an order different from that in the previous verse 16, where it is said: “Go forth from the ark, thou and thy wife, and thy sons and thy sons’ wives with thee” where “thou” and “thy wife” are joined together, and “thy sons” and “thy sons’ wives” and thus by “thou” and “sons” is signified truth, and by “wife” and “sons’ wives” good. But in the verse we are now considering the order is different, for the reason, as we have said, that by “thou and thy sons” is signified the man of the church, and by “his wife and his sons’ wives” the church itself, since it is the conclusion to what goes before. Noah did not constitute the Ancient Church, but his sons, Shem, Ham, and Japheth, as said before. For three churches, so to speak, formed this Ancient Church, concerning which, of the Lord’s Divine mercy hereafter. And these churches came forth as the offspring of one, which is called “Noah;” hence it is here said, “thou and thy sons” and also “thy wife and thy sons’ wives.”

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org