Die Bibel

 

Genesis 7

Lernen

   

1 Viešpats tarė Nojui: “Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.

2 Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę,

3 taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.

4 Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs”.

5 Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.

6 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.

7 Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.

8 Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių

9 poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.

10 Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.

11 Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.

12 Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

13 Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.

14 Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis

15 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.

16 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.

17 Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.

18 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.

19 Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.

20 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.

21 Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.

22 Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.

23 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.

24 Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.

   

Kommentar

 

Exploring the Meaning of Genesis 7

Durch New Christian Bible Study Staff, Joe David

In Genesis 7:1-24, the literal text is the heart of the "Noah and the Ark" story. Noah and his family go into the ark, and bring animals with them, two by two. A great flood comes, and the world is drowned, but the ark is safe, floating on the flood.

In the internal sense, the flood signifies the destruction of the "Most Ancient Church" - a stage in human development that was - at first - characterised by a simple monotheism, and an innocence, and a high degree of spiritual awareness.

Adam and Eve, in the Garden of Eden, symbolise that initial human spiritual state, before "the fall", when they eat the forbidden fruit of the tree of the knowledge of good and evil. Then, the story of Cain and Abel, and the listing of the descendants of these people, serve to trace - in the inner meaning - the gradual but pervasive corruption of the spirituality of that church.

In Genesis 7, a flood of water - representing a tide of evil and falsity - destroys that corrupted church. The people of that church effectively destroy their own spiritual lives.

In the Noah story, the Lord preserves the remnants of good and truth that still exist (represented by Noah, his family, and the selected animals), to provide for the beginning of a new church. That's what is meant by the ark and its preservation.