Die Bibel

 

Genesis 6

Lernen

   

1 Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,

2 Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.

3 Tada Viešpats tarė: “Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!”

4 Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.

5 Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,

6 gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.

7 Ir Dievas tarė: “Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau”.

8 Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse.

9 Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.

10 Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.

11 Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.

12 Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.

13 Ir Dievas tarė Nojui: “Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.

14 Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.

15 Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.

16 Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus.

17 Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.

18 Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi.

19 Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius­patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.

20 paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.

21 Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!”

22 Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #671

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

671. 'Pairs of all you shall cause to enter the ark to keep them alive means the regeneration of these. This becomes clear from what has been stated in the previous verse, to the effect that truths cannot be regenerated except by means of goods and delights. Nor therefore can things of faith be regenerated except through those of charity. Hence the statement here about pairs of all having to enter, clearly meaning that both truths, which belong to the understanding, and goods, which belong to the will, were to do so. With someone who has not yet been regenerated an understanding of truth and a will for good do not exist but merely appear to do so, and are referred to as such in everyday speech. It is possible for rational truths and for facts to exist with that person, but these have no life. It is also possible for goods which merely look like those of the will, such as those present with gentiles or even with animals, to exist there. But these have no life either; they are merely semblances. With man such things are in no sense alive until he has been regenerated and they have in this way been made alive by the Lord. In the next life what has life and what does not is perceived very distinctly. Truth that has no life is perceived instantly as something material, all tangled and closed up, while good that has no life is perceived as something wooden, bony, and stone-like. But truth or good made alive by the Lord is open, living, and full of what is spiritual and celestial - open even from the Lord Himself. This applies to every idea and action, even to the smallest of either of them. This is why the statement is here made about pairs having to enter the ark to keep them alive.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.