Die Bibel

 

Genesis 35

Lernen

   

1 Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

2 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

3 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

4 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

5 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

6 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

8 Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

10 Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

11 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

12 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

13 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

16 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

18 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

19 Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

20 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

21 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

22 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24 achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25 achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

26 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

28 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

29 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #4598

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

4598. 'Israel travelled on' means the celestial-spiritual of the natural then. This is clear from the meaning of 'travelling on' as a further stage or a continuation, dealt with in 4375, 4554, in this case towards aspects more interior still, and from the representation of 'Israel' here as the celestial-spiritual of the natural, dealt with in 4286. What the celestial-spiritual of the natural is has been explained already, namely the good of truth, or the good of charity arrived at through the truth of faith. Little knowledge exists in the world of what an advance towards more interior aspects is. It is not an advance into knowledge of facts, for that kind of advance is often made without any advancement towards interior things, and more often still is accompanied by a movement away from these. Neither is it an advance in maturity of judgement, for this too is sometimes accompanied by a movement away from interior things. Nor yet is it an advance made into cognitions of interior truth, for these count for nothing if a person does not have any affection for them. An advance towards interior things is an advance nearer to heaven and the Lord made by means of the cognitions of truth which have been implanted in an affection for them, and so is an advance made by means of the affections.

[2] What an advance towards interior things is like is not apparent to anyone in the world; but in the next life it is plain to see. In that life it is an advance out of a kind of haze into light; for compared with others people who are concerned solely with more external things live in a haze, and are also seen by the angels to do so, whereas those who have a concern for more internal things dwell in light, and consequently in wisdom since the light there is wisdom. And what is amazing, those living in the haze cannot see that those in light are in light, whereas those dwelling in light can see that those in the haze are in a haze. Since the subject is the advance made by the Lord's Divine towards more interior aspects, Jacob is called Israel here; but where that advance is not the subject he is called Jacob, as in verse 20 immediately before this, and in the final verse of this chapter.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.