Die Bibel

 

Genesis 35

Lernen

   

1 Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

2 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

3 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

4 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

5 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

6 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

8 Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

10 Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

11 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

12 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

13 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

16 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

18 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

19 Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

20 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

21 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

22 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24 achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25 achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

26 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

28 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

29 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #4559

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

4559. 'And called the place El Bethel' means a holy natural. This is clear from the meaning of 'Bethel' as the Divine Natural, dealt with in 4089, 4539, 4556. But when this place is called El Bethel it is not the Divine Natural that is meant but a holy natural, for when He made His Human Divine the Lord first of all made it holy. The difference between making Divine and making holy is that what is Divine is Jehovah Himself, whereas what is holy is from Jehovah. The former is the Divine Being (Esse) itself, the latter that which comes into being from this. When the Lord glorified Himself, He made even His Human the Divine Being (Esse) or Jehovah, 2156, 2329, 2921, 3023, 3035; but before He made His Human Divine He made it holy. It was by a process such as this that the Lord glorified His Human. This also is why in this verse Bethel is called El Bethel, to which the phrase 'for there the gods were revealed to him' is added, to explain what El means. In the original language El means God, but in this explanatory phrase the plural 'gods' is used because in the internal sense 'gods' means holy truths, 4402. In what follows however that place is called simply Bethel. That is, verse 15 says, 'Jacob called the name of the place Bethel', then adds, 'where God spoke to him', the singular 'God' being used this time. In the original language Bethel is 'the house of God', whereas El Bethel is 'the God of the house of God', and therefore El Bethel means a holy natural, Bethel the Divine Natural.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.