Die Bibel

 

Genesis 35

Lernen

   

1 Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

2 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

3 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

4 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

5 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

6 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

8 Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

10 Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

11 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

12 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

13 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

16 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

18 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

19 Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

20 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

21 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

22 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24 achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25 achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

26 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

28 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

29 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #4454

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

4454. 'And Shechem said to her father and to her brothers' means counsel taken by the truth from the ancient Divine stock with the good and truth of this semblance of religion. This is clear from the meaning of 'saying' in this case as taking counsel; from the representation of 'Shechem' as the truth from the ancient Divine stock, dealt with above in 4447; from the meaning of 'father', who in this case is Jacob, as the good of truth, dealt with in 4273, 4337; and from the meaning of 'brothers', who in this case are the sons of Jacob, as truths, dealt with above. It is evident from the references quoted above in 4447 that Shechem means truth from the ancient Divine stock; for Hamor the Hivite together with his nation and family in the land of Canaan were part of the remnants of the Most Ancient Church, which was celestial. This Church, more than all other Churches in the whole world, was in origin Divine, for the good of love to the Lord was present in it. Will and understanding with them made one, and so one mind, and on that account they had from good a perception of truth. For the Lord was flowing in by an internal route into the good present in their will and from this into the good present in their understanding, that is, into their truth, as a consequence of which that Church more than all others was called Man, 477-479, and also the Likeness of God, 51, 473, 1013. From this one may see why Hamor and Shechem are said to be from the ancient Divine stock, as previously in 4399. The fact that the Most Ancient Church, which was called 'Man', or to use the Hebrew word 'Adam', was located in the land of Canaan, as stated above in 4447, is quite evident from their descendants who were called the Nephilim, Genesis 6:4. The presence of the latter in the land of Canaan is referred to in Numbers 13:33; see 581. But at that time the expression 'the land of Canaan' was used to mean all the land from the river of Egypt to the river Euphrates, Genesis 15:18.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.