Die Bibel

 

Genesis 17

Lernen

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #1823

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

1823. Take a heifer of three years, and a she-goat of three years, and a ram of three years. That this signifies the representatives of the celestial things of the church, is evident from the signification of the same animals in the sacrifices. No one who thinks sanely can believe that the various animals which were sacrificed signified nothing but sacrifices; or that an ox and a bullock or a calf signified the same as a sheep, a kid, and a she-goat, and these the same as a lamb; and that a turtledove signified the same as young pigeons; the fact being that every animal had its own special signification. This may be sufficiently evident from the fact that in no case was one offered instead of another; and that those are expressly named which were to be used in the daily burnt-offerings and sacrifices, those on the Sabbaths and festivals, those used in free-will offerings, vows, and peace-offerings, those in expiation of guilt and sin, and those in purifications; which would never have been so unless something special had been represented and signified by each animal.

[2] But what was signified by each particular kind would be too tedious to explain here; it is sufficient to know now that celestial things were signified by the animals, and spiritual things by the birds; and by each kind, some special celestial or spiritual thing. The Jewish Church itself, and all things relating to it, were representative of such things as are of the Lord’s kingdom, where there is nothing but what is celestial and spiritual, that is, nothing but what is of love and of faith; as may also be sufficiently evident from the signification of the clean and useful beasts, explained above (n. 45, 46, 142, 143, 246, 714, 715, 776). As in the Most Ancient Churches these were significative of heavenly goods, they afterwards became representative in the church, when worship merely external, which was also representative, was valued and acknowledged.

[3] As the state of the church is here treated of, and it is foretold what that state is to be, this was shown to Abram by similar representatives, exactly as is here related; but still such things are signified in the internal sense, as indeed everyone may know and think; for what would be the need of taking a heifer three years old, a she-goat three years old, a ram three years old, a turtledove, and a young pigeon, of dividing them into two parts, and placing them so, unless everything had been significative? But what these things signified may be seen from what follows.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.