Die Bibel

 

Genesis 15

Lernen

   

1 Po šių įvykių Viešpats prabilo į Abromą regėjime: “Nebijok, Abromai! Aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!”

2 Abromas tarė: “Viešpatie Dieve! Ką Tu man duosi? Aš neturiu vaikų, mano namų paveldėtojas bus damaskietis Eliezeras.

3 Man nedavei vaikų, ir štai tarnas, gimęs mano namuose, yra mano įpėdinis”.

4 Viešpats atsakė jam: “Ne šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš tavęs”.

5 Ir, išvedęs jį laukan, tarė: “Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!”

6 Abromas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.

7 Dievas kalbėjo: “Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos miesto Ūro, kad tu paveldėtum šitą šalį”.

8 Abromas tarė: “Viešpatie Dieve! Iš kur galiu žinoti, kad ją paveldėsiu?”

9 Tada Jis tarė jam: “Atvesk man trejų metų karvę, trejų metų ožką, trejų metų aviną, balandį ir jauną karvelį”.

10 Abromas, atvedęs visus gyvulius, padalino pusiau ir padėjo kiekvieną gabalą vienas prieš kitą, tačiau paukščių nedalino.

11 Plėšrieji paukščiai atskrido prie mėsos, bet Abromas juos nubaidė.

12 Saulei leidžiantis, gilus miegas apėmė Abromą, siaubas ir didelė tamsa jį apėmė.

13 Tada Viešpats tarė Abromui: “Žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai svetimame krašte, jie vergaus ir bus spaudžiami keturis šimtus metų.

14 Tautą, kuriai jie vergaus, Aš teisiu, ir tada jie iš ten išeis su dideliu turtu.

15 O tu ramybėje nueisi pas savo tėvus ir būsi palaidotas, sulaukęs žilos senatvės.

16 Ketvirtoji karta sugrįš čia, nes amoritų nusikaltimų saikas dar nėra pilnas”.

17 Nusileidus saulei ir sutemus, štai pasirodė rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas ir praėjo tarp tų mėsos gabalų.

18 dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: “Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės:

19 kenitus, kenazus, kadmonitus,

20 hetitus, perizus, refajus,

21 amoritus, kanaaniečius, girgašus ir jebusiečius”.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #1849

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

1849. That 'the nation also which they are going to serve' means the evil who oppress is clear from the meaning of 'nation' and of 'serving'. In the genuine sense 'a nation' means goods, or what amounts to the same, those who are good, for when goods are thus spoken of abstractedly they still have reference to the subject, which is a man, spirit, or angel. In the contrary sense however 'nation' means evils, or what amounts to the same, those who are evil, dealt with in 1159, 1258-1260. 'Serving' however, or slavery, means oppression, as in the previous verse.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #696

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

696. Every single thing in the next life is balanced in such a way that evil punishes itself. So evil carries its own punishment with it, as likewise does falsity which comes back on him in whom falsity dwells. Consequently the punishment and torment which anybody suffers he brings upon himself, and at such times exposes himself to the devilish crew who inflict them. The Lord never sends anyone to hell, but wishes to lead all away from hell; less still does He bring anyone into torment. But since an evil spirit rushes into it himself the Lord turns all the punishment and torment to good and to some use. No punishment can possibly take place unless the Lord has some use as the end in view, for the Lord's kingdom is a kingdom of ends and uses. The uses which people in hell can perform however are the poorest of all. While they are engaged in these uses their torment is not so great; but once the use has been completed they are returned to hell.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.