6
Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.
Jeremijas 50:6
The Last Judgement # 54
54. What is meant by Babylon and what it is like. Babylon means all who wish to have power over others by means of religious belief. This is gaining control over people's souls, and so over their spiritual life itself, using as means the Divine elements in their religion. All those who aim at power using religion as a means are called collectively Babylon. The reason why the name of Babylon is applied to them is that in ancient times such control began, but was destroyed as soon as it started. Its beginning is described by the city and tower which had its top in heaven; its destruction by the confusion of speech; hence its name was Babel (Genesis 11:1-9). The meaning of these details in the internal or spiritual sense of the Word may be seen explained in ARCANA COELESTIA 1283-1328.
[2] Another such attempt at control was begun and set up in Babel, as is clear from the passage of Daniel which tells of Nebuchadnezzar setting up an image which all were to worship (Daniel 3). It is also meant by Belshazzar drinking with his nobles from the gold and silver vessels which Nebuchadnezzar had carried off from the temple at Jerusalem; and at the same time worshipping gods of gold, silver, copper and iron. Therefore it was written on the wall, He has numbered, weighed and divided. And the king was killed that same night (Daniel 5). The vessels of gold and silver from the temple at Jerusalem mean the kinds of good and truth possessed by the church; drinking from them, and at the same time worshipping gods of gold, silver, copper and iron means profaning them. The writing on the wall and the king's death mean visitation and destruction with which those were threatened who used Divine forms of good and truth as means.
[3] There are numerous descriptions in the Prophets of what the people called Babylon are like, as in Isaiah:
You are to bring out this parable about the king of Babylon. Jehovah has broken the rod of the irreligious, the sceptre of the rulers. You, Lucifer, have fallen from heaven, you are cut down right to the ground. You said in your mind, I will climb the heavens, above the stars of God I shall set my throne on high, and I shall sit on the mountain of meeting, on the north side; I shall become like the Most High. Yet will you be brought down to hell, beside the pit. I will cut off the name of Babylon and what is left of her, and make her a possession inherited by the vulture. 1 Isaiah 14:4-5, 12-15, 22-23.
Elsewhere in the same book:
The lion said, Fallen, fallen is Babylon and cast down are all the graven images of her gods. Isaiah 21:9.
See further in Isaiah chapter Isaiah 47, chapter Isaiah 48:14-20; and in Jeremiah chapter 50:1-3. This makes it plain what Babylon is.
[4] It needs to be known that a church becomes Babylon when charity and faith cease to exist and self-love begins to reign in their stead. This love rushes as fast as it is given its head, not only to exercise control over all on earth it can make its subjects, but even over heaven. Nor does it rest there; it climbs as far as the throne of God and takes His Divine power for itself. The passages quoted from the Word prove that this also happened before the Lord's coming. But that Babylon was destroyed by the Lord when He was in the world, both by their becoming utter idolaters and by the last judgment upon them at that time in the spiritual world. This is meant by the passages in the Prophets about Lucifer, who is there Babylon, being cast down to hell, and the fall of Babylon; and also by the writing on the wall and by the death of Belshazzar; and by the stone hewn from the rock which destroyed the statue in Nebuchadnezzar's dream [Daniel 2:33-34].
Poznámky pod čarou:
1. [The exact identification of this bird is disputed.]
Apreiškimas 18
1
Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės.
2
O jis šaukė galingai, stipriu balsu: “Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu.
3
Nuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos”.
4
Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: “Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų!
5
Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes.
6
Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.
7
Kiek ji puikavo ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu’.
8
Todėl vieną dieną ją apniks negandos: mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.
9
Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus.
10
Jie stovės iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: ‘Vargas, Vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!’
11
Žemės pirkliai verks ir gedės jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių:
12
aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, škarlato, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų, nei vario, geležies, marmuro,
13
cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkių miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų.
14
Vaisiai, kurių taip geidė tavo siela, nutolo nuo tavęs; visas puošnumas ir spindesys tau pražuvo, ir niekad jų neberasi.
15
Tų daiktų pirkliai, iš jos pralobę, stovės iš tolo, išsigandę jos kankinimų, verks, gedės
16
ir sakys: ‘Vargas, Vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, škarlatu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais.
17
Per vieną valandą niekais virto šitokie turtai!’ Visi laivų vairininkai, visi pakrančių laivininkai, visi jūreiviai ir visi, kurie jūroje darbuojasi, iš tolo sustoję
18
ir, stebėdami jos gaisro dūmus, šaukė: ‘Kas galėtų lygintis su didžiuoju miestu?!’
19
Jie bėrė žemes ant galvų, šaukė, verkė ir aimanavo: ‘Vargas, Vargas didžiajam miestui, iš kurio prabangos pralobo, kurie jūroje turėjo laivų. Per vieną valandą jis virto dykyne!’
20
Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, ir apaštalai, ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas nubaudė jį teismu!”
21
Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: “Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti.
22
Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo.
23
Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos
24
ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas”.
