Bible

 

Išėjimas 29

Studie

   

1 “Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

2 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

3 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

4 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

5 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

6 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

7 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

8 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

9 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

10 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

11 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

12 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

13 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

14 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

15 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

16 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

17 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

18 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

19 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

20 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

21 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

22 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

23 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

24 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

25 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

26 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

27 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

28 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

29 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

30 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

31 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

32 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

33 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

34 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

35 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

36 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

37 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

38 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­

39 vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

40 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

41 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

42 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

43 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

44 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

46 Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 10111

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

10111. To sanctify them. That this signifies that they may be in truths from good from the Lord, is evident from the signification of “being sanctified,” as being to represent the Lord and the holy things which are from Him (see n. 9956, 9988); thus in a spiritual sense it denotes to be led by the Lord, because the Lord alone is holy, and everything holy proceeds from Him (n. 8806, 9229, 9479, 9688, 9818, 9820). From this it is evident that to receive truths through good from the Lord, thus faith through love from Him to Him, is to be “sanctified.” This does not mean that regarded in himself a man is on this account holy, but the Lord with him; for faith and love are the Lord with man, because they are continually from Him.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 9479

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

9479. And let them make for Me a sanctuary. That this signifies a representative of the Lord, and thus of heaven, is evident from the signification of “a sanctuary,” as being the Lord, and as being heaven; but here a representative of the Lord and of heaven, because it was a tabernacle made of wood and covered all round with curtains, and this could not have been a sanctuary except by means of the representation. For “a sanctuary” denotes holiness itself, and nothing is holy except the Divine alone, thus the Lord alone (see n. 9229). That heaven is “a sanctuary,” is because heaven is heaven from what is Divine there; for the angels who are there make heaven in proportion as they have [something] from the Divine of the Lord; but in proportion as they have [anything] from themselves, they do not make heaven. From this it is plain how it is to be understood that the Lord is the all in all of heaven. (That the Lord dwells in His own, thus in the Divine with the angels, and thus in heaven, see n. 9338)

[2] That in the supreme sense “the sanctuary” denotes the Lord, because He alone is holy, and that alone is holy which proceeds from Him; and also that “the sanctuary” denotes heaven, and likewise the church, and that those things are “sanctuaries” which are in heaven and in the church from the Lord, is evident from the passages in the Word in which “a sanctuary” and “sanctuaries” are spoken of; as in Ezekiel:

The Lord Jehovih said, I will scatter them in the lands, and I will be to them a little sanctuary in the lands whither they shall come (Ezekiel 11:18); where “a sanctuary” denotes the Lord Himself; for “the Lord Jehovih,” and “Jehovah,” in the Word, denote the the Lord, (n. 9373). In Isaiah:

Look forth from the heavens, and behold from the habitation of Thy holiness (Isaiah 63:15).

As the throne of glory, the height from eternity, is the place of the sanctuary (Jeremiah 17:12);

in which passages “the habitation of holiness,” and “the sanctuary,” denote heaven.

[3] In Isaiah:

Little is lacking but that Thou wilt possess the people of Thy holiness; our adversaries have trodden down Thy sanctuary (Isaiah 63:18).

The nations have come into His sanctuary (Lam. 1:10).

The Lord hath cast off His altar, He hath abhorred His sanctuary (Lam. 2:7).

The Lord Jehovih said, Behold I will profane My sanctuary, the magnificence of your strength, the desire of your eyes (Ezekiel 24:21).

I will make your cities a waste, and will desolate your sanctuaries (Leviticus 26:31).

In these passages “the sanctuary” denotes the church, and “sanctuaries,” the things that belong to the church. From all this it is evident why the tabernacle is called “a sanctuary,” namely, from the fact that by it was represented heaven and the church, and that by the holy things therein were represented Divine things that are from the Lord in heaven and in the church.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.