¹ Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu,

² nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai­karžygiai.

³ Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu:

⁴ “Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!”

⁵ Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono­susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo.

⁶ Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: “Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose”.

⁷ Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo.

⁸ Viešpats tarė Jozuei: “Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins”.

⁹ Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo.

¹⁰ Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos.

¹¹ Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.

¹² Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: “Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!”

¹³ Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip Saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną.

¹⁴ Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje.

¹⁵ Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą.

¹⁶ Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.

¹⁷ Jozuei buvo pranešta: “Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos”.

¹⁸ Jozuė įsakė: “Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti.

¹⁹ O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas”.

²⁰ Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose.

²¹ Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus.

²² Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius.

²³ Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius.

²⁴ Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: “Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!” Jie taip ir padarė.

²⁵ Jozuė jiems tarė: “Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite”.

²⁶ Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro.

²⁷ Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos.

²⁸ Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi.

²⁹ Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją.

³⁰ Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.

³¹ Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį.

³² Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje.

³³ Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo.

³⁴ Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį.

³⁵ Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą.

³⁶ Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį.

³⁷ Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu.

³⁸ Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį.

³⁹ Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui.

⁴⁰ Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.

⁴¹ Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.

⁴² Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.

⁴³ Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą.

¹ Then came all the tribes of Israel to David to Hebron, and spoke, saying, "Behold, we are your bone and your flesh.

² In times past, when Saul was king over us, it was you who led out and brought in Israel. Yahweh said to you, 'You shall be shepherd of my people Israel, and you shall be prince over Israel.'"

³ So all the elders of Israel came to the king to Hebron; and king David made a covenant with them in Hebron before Yahweh; and they anointed David king over Israel.

⁴ David was thirty years old when he began to reign, and he reigned forty years.

⁵ In Hebron he reigned over Judah seven years and six months; and in Jerusalem he reigned thirty-three years over all Israel and Judah.

⁶ The king and his men went to Jerusalem against the Jebusites, the inhabitants of the land, who spoke to David, saying, "Unless you take away the blind and the lame, you shall not come in here;" thinking, "David can't come in here."

⁷ Nevertheless David took the stronghold of Zion; the same is the city of David.

⁸ David said on that day, "Whoever strikes the Jebusites, let him get up to the watercourse, and strike the lame and the blind, who are hated by David's soul." Therefore they say, "The blind and the lame can't come into the house."

⁹ David lived in the stronghold, and called it the city of David. David built around from Millo and inward.

¹⁰ David grew greater and greater; for Yahweh, the God of Armies, was with him.

¹¹ Hiram king of Tyre sent messengers to David, and cedar trees, and carpenters, and masons; and they built David a house.

¹² David perceived that Yahweh had established him king over Israel, and that he had exalted his kingdom for his people Israel's sake.

¹³ David took him more concubines and wives out of Jerusalem, after he was come from Hebron; and there were yet sons and daughters born to David.

¹⁴ These are the names of those who were born to him in Jerusalem: Shammua, and Shobab, and Nathan, and Solomon,

¹⁵ and Ibhar, and Elishua, and Nepheg, and Japhia,

¹⁶ and Elishama, and Eliada, and Eliphelet.

¹⁷ When the Philistines heard that they had anointed David king over Israel, all the Philistines went up to seek David; and David heard of it, and went down to the stronghold.

¹⁸ Now the Philistines had come and spread themselves in the valley of Rephaim.

¹⁹ David inquired of Yahweh, saying, "Shall I go up against the Philistines? Will you deliver them into my hand?" Yahweh said to David, "go up; for I will certainly deliver the Philistines into your hand."

²⁰ David came to Baal Perazim, and David struck them there; and he said, "Yahweh has broken my enemies before me, like the breach of waters." Therefore he called the name of that place Baal Perazim.

²¹ They left their images there; and David and his men took them away.

²² The Philistines came up yet again, and spread themselves in the valley of Rephaim.

²³ When David inquired of Yahweh, he said, "You shall not go up. Circle around behind them, and attack them over against the mulberry trees.

²⁴ It shall be, when you hear the sound of marching in the tops of the mulberry trees, that then you shall stir yourself up; for then Yahweh has gone out before you to strike the army of the Philistines."

²⁵ David did so, as Yahweh commanded him, and struck the Philistines from Geba until you come to Gezer.