Apreiškimas 18
1
Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės.
2
O jis šaukė galingai, stipriu balsu: “Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu.
3
Nuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos”.
4
Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: “Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų!
5
Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes.
6
Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.
7
Kiek ji puikavo ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu’.
8
Todėl vieną dieną ją apniks negandos: mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.
9
Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus.
10
Jie stovės iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: ‘Vargas, Vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!’
11
Žemės pirkliai verks ir gedės jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių:
12
aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, škarlato, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų, nei vario, geležies, marmuro,
13
cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkių miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų.
14
Vaisiai, kurių taip geidė tavo siela, nutolo nuo tavęs; visas puošnumas ir spindesys tau pražuvo, ir niekad jų neberasi.
15
Tų daiktų pirkliai, iš jos pralobę, stovės iš tolo, išsigandę jos kankinimų, verks, gedės
16
ir sakys: ‘Vargas, Vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, škarlatu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais.
17
Per vieną valandą niekais virto šitokie turtai!’ Visi laivų vairininkai, visi pakrančių laivininkai, visi jūreiviai ir visi, kurie jūroje darbuojasi, iš tolo sustoję
18
ir, stebėdami jos gaisro dūmus, šaukė: ‘Kas galėtų lygintis su didžiuoju miestu?!’
19
Jie bėrė žemes ant galvų, šaukė, verkė ir aimanavo: ‘Vargas, Vargas didžiajam miestui, iš kurio prabangos pralobo, kurie jūroje turėjo laivų. Per vieną valandą jis virto dykyne!’
20
Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, ir apaštalai, ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas nubaudė jį teismu!”
21
Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: “Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti.
22
Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo.
23
Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos
24
ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas”.
Arcana Coelestia #213
213. 'Knowing that they were naked' means knowing and acknowledging that they did not dwell in innocence, as they had done previously, but were under the influence of evil. This is clear from the final verse of the previous chapter, where it is said, 'And they were both naked, the man and his wife, and they were not ashamed'. There it may be seen that being naked and not ashamed means being innocent. The contrary is meant when they are ashamed, as in this chapter which says that they sewed fig leaves together and hid themselves. Indeed when innocence is lacking nakedness arouses feelings of shame and disgrace because people are made aware of their own evil thoughts. Consequently nakedness in the Word stands for evil and shame and has reference to a corrupted Church, as in Ezekiel,
She was naked and bare, and was downtrodden in her own blood. Ezekiel 16:7, 11.
In the same prophet,
Let them leave her naked and bare, and let her nakedness be uncovered. Ezekiel 23:29.
In John,
I counsel you to buy white garments to clothe you, and let not the shame of your nakedness be manifested. Revelation 3:18.
And in reference to Judgement Day,
Blessed is he who is awake and keeps his garments, so that he may not walk naked, and men see his shame. Revelation 16:15.
In Deuteronomy,
If a man has found in his wife some nakedness, let him write her a bill of divorce. Deuteronomy 24:1.
This also was why Aaron and his sons were commanded to have linen breeches to cover their naked flesh when they approached the altar to serve, lest they should bring iniquity upon themselves and die, Exodus 28:42-43.
