ბიბლია

 

Išėjimas 19

Სწავლა

   

1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.

2 Nes jie buvo išėję iš efidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,

3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: “Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:

4 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.

5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.

6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams”.

7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.

8 Tada visa tauta atsakė: “Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime”. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.

9 Viešpats sakė Mozei: “Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius”. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,

10 o Jis tarė Mozei: “Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius

11 ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.

12 Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.

13 Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno”.

14 Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.

15 Jis jiems tarė: “Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!”

16 Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.

17 Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.

18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.

19 Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.

20 Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,

21 jam tarė: “Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.

22 Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų”.

23 Mozė sakė Viešpačiui: “Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį”.

24 Viešpats jam atsakė: “Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų”.

25 Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.

   

სვედენბორგის ნაშრომებიდან

 

Arcana Coelestia # 8756

შეისწავლეთ ეს პასაჟი.

  
/ 10837  
  

8756. 'And came to the wilderness of Sinai' means to a state of good in which truths were to be implanted. This is clear from what has been stated above in 8753, where similar words occur, and in 8754 regarding the essential nature of that good.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

სვედენბორგის ნაშრომებიდან

 

Arcana Coelestia # 8754

შეისწავლეთ ეს პასაჟი.

  
/ 10837  
  

8754. A brief statement will be made here about good in which truths are to be implanted, meant here by 'the wilderness of Sinai'. A person who is being regenerated is led by the Lord at first by means of truth, and later on by means of good, see 7923, 8643, 8648, 8658, 8685, 8690, 8701. The person who is being regenerated is led by means of truth to the end that he may come to good, that is, come to know it, then intend it, and finally do it. But when he is being led to good by means of truth he comes first to good which has not as yet had the truths of faith implanted within it; for truths cannot be implanted until he is governed by good. He already knows them, it is true, because they are present in his memory; yet they do not at this time reside within good but lie outside good. Later on when the person receives a new life, which he first receives when he is governed by good, the truths of faith are implanted, and within the internal man they enter into a marriage so to speak with good. This good in which the truths of faith have not as yet been implanted but which is nevertheless so arranged that it can receive them is meant here by 'the wilderness of Sinai'. No other kind of good than Christian good is meant, regarding which see 8635-8638.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.