1
Ahitofelis tarė Abšalomui: “Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį.
2
Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu.
3
Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje”.
4
Tas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems.
5
Abšalomas tarė: “Pakvieskite arkietį Hušają. Paklausysime, ką jis pasakys”.
6
Hušajui atėjus, Abšalomas jam tarė: “Taip kalbėjo Ahitofelis. Ar mums elgtis pagal jo patarimą? Jei ne, tai tu kalbėk”.
7
Hušajas atsakė Abšalomui: “Šitas Ahitofelio patarimas nėra geras.
8
Tu žinai, kad tavo tėvas ir jo vyrai yra karžygiai ir jie yra taip įnirtę, kaip lokė lauke, netekusi jauniklių. Be to, tavo tėvas yra patyręs karys ir nenakvos kartu su žmonėmis.
9
Jis dabar yra pasislėpęs kokiame nors urve ar kitoje vietoje. Jei juos užpulsime ir keli iš mūsų žus, visi, išgirdę tai, sakys: ‘Sumušti žmonės, kurie sekė Abšalomą’.
10
Tada ir narsiausias, kurio širdis yra kaip liūto, drebės iš baimės, nes visas Izraelis žino, kad tavo tėvas yra galingas vyras ir su juo esantys yra narsūs vyrai.
11
Todėl aš patariu sušaukti visus izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad jų būtų kaip smilčių pajūryje, ir tu pats eisi į mūšį su jais.
12
Suradę jį, užpulsime, kaip rasa krintanti ant žemės, ir nepaliksime gyvo nė vieno iš vyrų, kurie yra su juo.
13
O jei jis pasitrauks į miestą, tai izraelitai atsineš virvių ir jį su visu miestu nuvilksime į upę, nė akmenėlio nepaliksime”.
14
Abšalomas ir visi izraelitai tarė: “Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio”. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui.
15
Po to Hušajas pranešė kunigams Cadokui ir Abjatarui apie savo ir Ahitofelio patarimus Abšalomui bei Izraelio vyresniesiems.
16
Jis sakė: “Skubiai siųskite ir pasakykite Dovydui nenakvoti šiąnakt dykumoje, bet tuojau persikelti kitur, kad nepražūtų karalius ir visi su juo esantys žmonės”.
17
Jehonatanas ir Ahimaacas buvo apsistoję prie En
ogelio šaltinio. Tarnaitė nuėjusi jiems pranešė, ir jie išėjo pasakyti karaliui Dovydui. Jie patys negalėjo pasirodyti mieste.
18
Tačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų Bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje.
19
Šeimininkė uždengė šulinį dangčiu ir pabarstė ant jo miežinių kruopų, kad nebūtų įtarimo.
20
Abšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: “Kur yra Ahimaacas ir Jehonatanas?” Moteris jiems atsakė: “Jie perėjo upelį”. Paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į Jeruzalę.
21
Abšalomo tarnams nuėjus, Ahimaacas ir Jehonatanas išlipo iš šulinio ir nuėję pranešė karaliui Dovydui: “Skubiai pasitrauk už Jordano, nes štai ką patarė prieš tave Ahitofelis”.
22
Dovydas ir jo žmonės perėjo Jordaną.
ytui išaušus, visi buvo kitoje Jordano pusėje.
23
Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.
24
Dovydui atvykus į Machanaimą, Abšalomas su savo vyrais perėjo per Jordaną.
25
Abšalomas paskyrė Amasą kariuomenės vadu Joabo vieton. Amasa buvo sūnus izraelito Itros, kuris buvo vedęs Abigailę, Nahašo dukterį, Joabo motinos Cerujos seserį.
26
Abšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą Gileado krašte.
27
Dovydui atvykus į Machanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų
abos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado
ogelimo
28
atgabeno antklodžių, dubenių, molinių indų, kviečių, miežių, miltų, paskrudintų grūdų, pupų, lęšių,
29
medaus, sviesto ir sūrių. Visa tai jie atnešė Dovydui ir jo žmonėms, sakydami: “Žmonės dykumoje yra išalkę, nuvargę ir ištroškę”.
