聖書

 

Genesis 35

勉強

   

1 Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

2 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

3 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

4 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

5 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

6 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

7 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

8 Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

9 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

10 Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

11 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

12 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

13 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

16 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

18 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

19 Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

20 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

21 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

22 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24 achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25 achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

26 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

28 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

29 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

   

スウェーデンボルグの著作から

 

Arcana Coelestia#4455

この節の研究

  
/ 10837に移動  
  

4455. 'Let me find grace in your eyes, and I will give that which you tell me' means that if they on their part were similar in mind to him on his part. This is clear from the meaning of 'finding grace in someone's eyes' as a phrase implying a strong inclination, dealt with in 3980, here a strong inclination to give whatever they told him. The meaning of the words used here - if they on their part were similar in mind to him on his part - is evident from the sequence of thought in the internal sense, for 'giving that which they told him' in that sense means making one with them in truth and good.

  
/ 10837に移動  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

スウェーデンボルグの著作から

 

Arcana Coelestia#4446

この節の研究

  
/ 10837に移動  
  

4446. Verses 8-12 And Hamor spoke to them, saying, Shechem my son, his soul longs for your daughter; give her, I beg you, to him for a wife. And intermarry with us; give your daughters to us, and take our daughters to yourselves. And you shall dwell with us, and the land shall be before you; dwell, and carry on trade throughout it, and have possessions in it. And Shechem said to her father and to her brothers, Let me find grace in your eyes, and I will give that which you tell me. Increase the dowry and gift to any size, 1 and I will give whatever you tell me, and give me the young woman for a wife.

'Hamor spoke to them, saying' means the good of the Church among the Ancients. 'Shechem my son' means the truth derived from that good. 'His soul longs for your daughter; give her, I beg you, to him for a wife' means a longing to be joined to this new Church which in outward appearance was similar to the Ancient Church. 'And intermarry with us; give your daughters to us, and take our daughters to yourselves' means the union of goods and truths. 'And you shall dwell with us' means life. 'And the land shall be before you; dwell' means the Church which would be one. 'Carry on trade throughout it, and have possessions in it' means matters of doctrine which, because they are communicated, would accord with one another. 'And Shechem said to her father and to her brothers' means counsel taken by the truth from the ancient Divine stock with the good and truth of this semblance of religion. 'Let me find grace in your eyes, and I will give that which you tell me' means that if they on their part were similar in mind to him on his part. 'Increase the dowry and gift to any size, and I will give whatever you tell me' means that he will accept the things which exist with them and will make those things his own. 'And give me the young woman for a wife' means provided the joining together takes place.

脚注:

1. literally, Multiply upon me exceedingly dowry and gift

  
/ 10837に移動  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.