Bible

 

Matas 10

Studie

   

1 Pasišaukęs dvylika savo mokinių, Jis suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visas ligas bei negalias.

2 Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, vadinamas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas;

3 Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Lebėjus, vadinamas Tadu;

4 Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris išdavė Jėzų.

5 Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė, įsakydamas jiems: “Nepasukite keliu pas pagonis ir neužeikite į samariečių miestą,

6 bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis.

7 Keliaudami skelbkite: ‘Prisiartino dangaus karalystė!’

8 Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!

9 Neimkite nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas;

10 nei kelionmaišio, nei dviejų tunikų, nei sandalų, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.

11 Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite.

12 Įeidami į namus, pasveikinkite juos.

13 Ir jeigu namai bus verti, teateinie jiems jūsų ramybė. O jeigu nebus verti­jūsų ramybė tesugrįžta jums.

14 Jei kas jūsų nepriimtų ir neklausytų jūsų žodžių, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų.

15 Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui”.

16 “Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.

17 Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose.

18 Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims.

19 Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti.

20 Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse.

21 Brolis išduos mirti brolį ir tėvas­sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos.

22 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.

23 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite išvaikščioję Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus.

24 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką.

25 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Jei namų šeimininką jie praminė Belzebulu, tai ką bekalbėti apie namiškius!”

26 “Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.

27 Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir ką šnibždu į ausį, skelbkite nuo stogų.

28 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.

29 Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios.

30 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti.

31 Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

32 Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.

33 O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje”.

34 “Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo.

35 Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.

36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais’.

37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane­nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane­nevertas manęs.

38 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs.

39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs­atras ją.

40 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.

41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.

42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys,­iš tiesų sakau jums,­tas nepraras savo atlygio”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Scriptural Confirmations # 27

  
/ 101  
  

27. 2. The Spirit of the Lord (Acts of the Apostles 5:9) is called the Holy Spirit (verse 3).

They received the Holy Spirit by the laying on of the hands by the apostles (Acts of the Apostles 8:17, 18; 9:17).

The Holy Spirit spoke. And they were sent out by the Holy Spirit (Acts of the Apostles 13:2-4).

Paul said to the Athenians, God giveth to everyone life, the spirit and all things. In Him we live and move and have our being (Acts of the Apostles 17:25, 28).

The invisible things of God from the creation of the world are clearly seen, understood by works, and His eternal power; so that they are without excuse (Romans 1:20).

If any one hath not the Spirit of Christ he is none of His. He quickens your mortal bodies through the Spirit that dwelleth in you. The Spirit itself beareth witness with our spirit, that we are the sons of God (Romans 8:9-11, 14, 16).

What man hath known the things of a man, save the spirit of man which is in him? Even so the things of God knoweth no one, but the Spirit of God. The animal man receiveth not the things of the Spirit of God, for they are foolishness unto him, and he cannot know them (1 Corinthians 2:11, 14).

There are various gifts of the Spirit which are enumerated (1 Corinthians 12:7-21).

The Lord is the Spirit. Where the Spirit of the Lord is, there is liberty (2 Corinthians 3:17).

Because ye are sons, God sent forth the Spirit of His Son into your hearts, crying Abba, Father (Galatians 4:6).

The ministration of the Spirit of Jesus Christ (Philippians 1:19; Colossians 1:2; Galatians 1:3).

The Lord be with his spirit (2 Timothy 4:22).

The Spirit of Christ, which testified (1 Peter 1:11).

There are three that bear witness in heaven, the Father, the Word, and the Holy Spirit: and these three are one (1 John 5:7).

The Spirit is truth (1 John 5:6).

The Spirit of My Father speaketh in you (Matthew 10:20).

Jesus baptizeth you with the Holy Spirit (Mark 1:8).

It is not ye that speak, but the Holy Spirit (Mark 13:11).

John the Baptist was filled with the Holy Spirit in the womb of his mother (Luke 1:15, 41).

Jesus said, he that receiveth Me receiveth Him that sent Me (Luke 9:48).

He spoke this of the Spirit, which they that believe on Him should receive; the Holy Spirit was not yet; because Jesus was not yet glorified (John 7:39).

The Holy Spirit is called the Spirit of truth (John 14:17). He is also called the Comforter, and Holy Spirit, whom the Father will send in My name (John 14:26).

If I went not away, the Comforter would not come unto you; if I go away I will send him unto you (John 16:7). By going away to the Father is meant to be united to the Father, as before, the Divine truth to the Divine. That the Spirit of truth from the Lord is about to receive, etc. (John 16:13-15).

  
/ 101  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.