6
Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.
Jeremijas 50:6
Apocalypse Revealed # 704
704. That perform signs to go away to the kings of the earth and of the whole world, to gather them to the battle of that great day of God Almighty. This symbolizes assertions that their falsities are true, and efforts to stir up all those throughout the church who are caught up in the same falsities to attack the truths of the New Church.
To perform signs is to testify and also to assert that something is true, as may be seen in nos. 598, 599 above, here that their falsities are true. Kings of the earth and of the whole world symbolize people who are caught up primarily in falsities springing from evil, here all who are caught up in the same falsities throughout the church. For kings symbolize people impelled by truths that spring from goodness, and in an opposite sense people impelled by falsities springing from evil (no. 483). The earth symbolizes the church (no. 285), and so likewise does the world (no. 551). To go away to gather them to battle means, symbolically, to stir those people to fight or attack; for war symbolizes a spiritual war, which is one of falsity against truth and of truth against falsity (nos. 500, 586). It is to attack the truths of the New Church because it is called the battle of that great day of God Almighty, and that day symbolizes the Lord's advent and a new church then. That this is the symbolic meaning of the great day there will be seen below.
We are told that the spirits of demons would do this, because the spirits of demons symbolize lusts to falsify truths and to reason on the basis of falsities, as just said in no. 703 above.
It is apparent from this that spirits of demons performing signs to go away to the kings of the earth and of the whole world, to gather them to the battle of that great day of God Almighty, symbolize assertions by the people meant by the dragon, the beast and the false prophet, as described in nos. 701, 702 above, that their falsities are true, and efforts to stir up all those throughout the church who are caught up in the same falsities to attack the truths of the New Church.
[2] That the great day of God Almighty symbolizes the Lord's advent and a new church then, is clear from many passages in the Word, as from the following:
Jehovah alone shall be exalted in that day. (Isaiah 2:11)
...in that day... Israel... will depend on Jehovah, the Holy One of Israel, in truth. (Isaiah 10:20)
In that day a Root of Jesse... shall the Gentiles seek, and His resting place shall be glorious. (Isaiah 11:10-11)
In that day... eyes will look to the Holy One of Israel. (Isaiah 17:7, 9)
They will say in that day: "Behold, this is our God; we have waited for Him, to set us free." (Isaiah 25:9)
...My people shall know My name...(and) in that day, I am He who speaks: "Behold, it is I." (Isaiah 52:6)
Alas! ...great is (the day of Jehovah, and) there is none like it. (Jeremiah 30:7)
Behold, the days are coming... when I will make a new covenant... and the city shall be built for Jehovah... (Jeremiah 31:27, 31, 38)
In those days... I will cause to grow up to David a righteous Branch... (Jeremiah 33:15)
(They will not) stand in battle on the day of Jehovah. (Ezekiel 13:5)
In that day Michael shall stand up, the great prince who stands watch over the children of your people... In that day... shall be delivered everyone who is found written in the book. (Daniel 12:1)
...in that day... you will call Me "My Husband."... In that day I will make a covenant for them... ...in that day I will hear... (Hosea 2:16, 18, 21).
Behold, I am sending you Elijah... before the coming of the great... day of Jehovah. (Malachi 4:5)
Jehovah... will save them in that day, as the flock of His people. (Zechariah 9:16)
In that day Jehovah will protect the inhabitants of Jerusalem. (Zechariah 12:8)
Behold, the day of Jehovah is coming... It shall be one day which is known to Jehovah... In that day Jehovah shall be one and His name one... In that day there shall be a great tumult... In that day "Holiness to the Lord" shall be engraved on the bells of the horses. (Zechariah 14:1, 4, 6-9, 13, 20-21)
There are many other passages in addition to these in which "the day of Jehovah" means the Lord's advent and a new church from Him then, as in the following: Isaiah 4:2; 19:16, 18, 21, 24; 22:20; 28:5; 29:18; 30:25-26; 31:7; and elsewhere.
Since the end of an age or final period of a former church is the time when the Lord's advent takes place and a new church begins, therefore the day of Jehovah in many places symbolizes the end of a previous church, and we are told that then there will be rumors, tumult, and wars. 1 See the passages collected in The Doctrine of the New Jerusalem Regarding the Lord, nos. 4, 5.
Poznámky pod čarou:
1. E.g., Matthew 24:6
Jeremijas 48
1
Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: “Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.
2
Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!
3
Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas.
4
Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.
5
Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.
6
Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje.
7
Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.
8
Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos.
9
Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės.
10
Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo.
11
Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.
12
Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys.
13
Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.
14
Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’
15
Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį,sako Karalius, kareivijų Viešpats.
16
Moabo sunaikinimas artėja.
17
Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda!
18
Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.
19
Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko?
20
Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.
21
Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,
22
Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams,
23
Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui,
24
Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams.
25
Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas,sako Viešpats.
26
Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.
27
Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis?
28
Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.
29
Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.
30
Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę.
31
Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių.
32
Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.
33
Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.
34
Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaroiki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks.
35
Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose.
36
Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.
37
Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis.
38
Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą,sako Viešpats.
39
Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.
40
Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.
41
Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys.
42
Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.
43
Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai!
44
Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu.
45
Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.
46
Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę.
47
Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis, sako kareivijų Viešpats”. Toks yra Moabo teismas.
