True Christianity # 637
637. In those early times, all who were then part of the Christian world acknowledged that the Lord Jesus Christ was God and that he had all power in heaven and on earth and power over all flesh, as he himself says (Matthew 28:18; John 17:2). In obedience to his command from God the Father, they believed in him (John 3:15-16, 36; 6:40; 11:25-26). The truth of this is obvious from the fact that when Arius and his followers began denying the divinity of our Lord and Savior who was born from the Virgin Mary, the emperor Constantine the Great called together all the bishops in order to convict and condemn that position, using Sacred Scripture. The bishops did indeed accomplish this, but to avoid a wolf they stumbled onto a lion, or as the saying goes, the one who tried to avoid Charybdis fell upon Scylla: They invented a Son of God from eternity, who descended and took on a human nature. They believed that by doing this they had rescued and restored the Lord's divinity. They did not realize that God himself, the Creator of the universe, had come down in order to become the Redeemer and therefore to be the Creator once again, according to the following clear statements in the Old Testament: Isaiah 25:9; 40:3, 5, 10-11; 43:14; 44:6, 24; 47:4; 48:17; 49:7, 26; 60:16; 63:16; Jeremiah 50:34; Hosea 13:4; Psalms 19:14.
Darbas 15
1
Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2
“Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
3
Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
4
Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
5
Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
6
Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7
Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
8
Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
9
Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
10
Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
11
Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
12
Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13
Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14
Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15
Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16
tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17
Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18
ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19
Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20
Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21
Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22
Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23
Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24
Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25
Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26
su skydu rankoje puola Jį.
27
Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28
Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29
Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
30
Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
31
Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
32
Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
33
Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
34
Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
35
Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę”.
