Bible

 

Jeremijas 50:32

Studie

       

32 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 9024

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

9024. 'And when men quarrel' means contention among them regarding truths. This is clear from the meaning of 'quarrelling' as contending, dealt with below; and from the meaning of 'men' as those who have intelligence and are guided by truths, and in the abstract sense intellectual concepts, and truths, dealt with in 3134, 9007. Consequently 'quarrelling by men' means contention regarding truths that takes place among those belonging to the Church, and in the abstract sense such contention taking place within oneself. For in the spiritual sense 'quarrelling' is contention regarding such things as are the concern of the Church, therefore regarding matters of faith. Nothing other than this is meant in the Word by 'quarrelling', because the Word is spiritual and deals with spiritual matters, that is, with those which have to do with the Lord, His kingdom in heaven, and His kingdom on earth, which is the Church. The fact that 'quarrelling' in the Word means contention regarding truths, and in general contention in support of truths against falsities, as well as defence against and deliverance from falsities, is evident from the following places:

[2] In Jeremiah,

A clamour is coming even to the end of the earth, because Jehovah's quarrel is against the nations. Judgement will come in with all flesh; He will hand the wicked over to the sword. Behold, evil will go out from nation to nation, and a great tempest will be raised up from the sides of the earth. Jeremiah 25:31-32.

In these prophetic statements a perverted state of the Church is described. 'A clamour' is contention in support of falsities against truths and in support of evils against forms of good, 'the earth' being the Church. 'Jehovah's quarrel is against the nations' is contention by the Lord in support of truths against falsities, and in support of forms of good against evils, thus also defence, 'the nations' being falsities and evils. 'The sword' is falsity engaged in conflict and conquering, 'a great tempest' is falsity reigning, and 'the sides of the earth' are the place where falsities arising from evil burst out.

[3] In the same prophet,

Jehovah will act for them in their quarrel 1 , that He may give rest to the land. Jeremiah 50:34.

'Acting for them in their quarrel' stands for defending truths against falsities and delivering, 'the land' standing for the Church, which has 'rest' when it is governed by good and consequently guided by truths. In the same prophet,

O Lord, You have acted for my soul in its quarrels, 2 You have delivered my life. Lamentations 3:58.

'Acting for the soul in its quarrels' stands for defending and delivering from falsities. In David,

Act for me in my a, quarrel 3 and redeem me; give me life according to Your word. Psalms 119:154.

Here also 'acting in the quarrel' stands for delivering from falsities. In Micah,

Quarrel with the mountains, and let the hills hear your voice. Micah 6:1.

'Quarrelling with the mountains' stands for contending and defending against the haughty, and also against the evils of self-love. 'The hills which will hear the voice' are the humble and those who have charity. In Isaiah,

I will not quarrel eternally, nor will I be angry forever. Isaiah 57:16.

'Quarrelling' stands for contending against falsities. In Hosea, Jehovah has a quarrel wit Judah. Hosea 12:2

Here the meaning is similar. There are other places in addition to these.

Poznámky pod čarou:

1. literally, will quarrel their quarrel, i.e. will plead their cause

2. literally, You have quarrelled my soul's quarrels

3. literally, Quarrel my quarrel

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Bible

 

Jeremijas 31

Studie

   

1 “Anuo metu,­sako Viešpats,­Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.

2 Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje, Izraelis, kai Aš ėjau suteikti jam poilsį”.

3 Dar prieš tai man pasirodė Viešpats, sakydamas: “Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.

4 Aš atstatysiu tave, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais.

5 Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais.

6 Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: ‘Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!’ ”

7 Nes taip sako Viešpats: “Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: ‘Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!’

8 Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdančiomis, didžiulė minia jų sugrįš!

9 Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis”.

10 Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: “Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą.

11 Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš stiprių rankų.

12 Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo.

13 Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.

14 Aš su pertekliumi pasotinsiu kunigų sielas ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,­sako Viešpats”.

15 Taip sako Viešpats: “ amoje girdėti dejavimai, graudūs verksmai. Tai achelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.

16 Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes tavo vargas bus atlygintas,­ sako Viešpats.­Jie sugrįš iš priešo šalies.

17 Tavo ateičiai yra vilties. Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.

18 Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!

19 Kai aš buvau nuklydęs­atgailavau, kai buvau pamokytas­mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’.

20 Argi Efraimas ne mano mielas sūnus, argi jis ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo ir Aš tikrai jo pasigailėsiu,­sako Viešpats”.

21 Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, į savo miestus!

22 Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėje­moteris apglėbs vyrą.

23 Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. “Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose jie sakys: ‘Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!’

24 Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.

25 Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią­pastiprinsiu”.

26 Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.

27 “Ateis laikas,­sako Viešpats,­ kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.

28 Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.

29 Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’.

30 Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.

31 Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą,­sako Viešpats,­

32 ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.

33 Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.

34 Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu”.

35 Taip sako Viešpats, kuris davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas­kareivijų Viešpats yra Jo vardas:

36 “Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta.

37 Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė,­sako Viešpats.­

38 Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų

39 ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.

40 Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius,­sako Viešpats”.