True Christianity # 637
637. In those early times, all who were then part of the Christian world acknowledged that the Lord Jesus Christ was God and that he had all power in heaven and on earth and power over all flesh, as he himself says (Matthew 28:18; John 17:2). In obedience to his command from God the Father, they believed in him (John 3:15-16, 36; 6:40; 11:25-26). The truth of this is obvious from the fact that when Arius and his followers began denying the divinity of our Lord and Savior who was born from the Virgin Mary, the emperor Constantine the Great called together all the bishops in order to convict and condemn that position, using Sacred Scripture. The bishops did indeed accomplish this, but to avoid a wolf they stumbled onto a lion, or as the saying goes, the one who tried to avoid Charybdis fell upon Scylla: They invented a Son of God from eternity, who descended and took on a human nature. They believed that by doing this they had rescued and restored the Lord's divinity. They did not realize that God himself, the Creator of the universe, had come down in order to become the Redeemer and therefore to be the Creator once again, according to the following clear statements in the Old Testament: Isaiah 25:9; 40:3, 5, 10-11; 43:14; 44:6, 24; 47:4; 48:17; 49:7, 26; 60:16; 63:16; Jeremiah 50:34; Hosea 13:4; Psalms 19:14.
Izaijas 34
1
Priartėkite, tautos, klausykitės, pagonys, teišgirsta žemė ir visa, kas joje, pasaulis ir visa, kas iš jo kyla.
2
Viešpats rūstauja ant tautų, grasina jų kariuomenėms. Jis pasmerkė jas, paskyrė jas sunaikinti.
3
Užmuštieji bus išmesti, jų lavonai dvoks, kalnai mirks jų kraujyje.
4
Dangaus kareivijos sutirps, dangus bus suvyniotas kaip knyga. Lyg vynmedžio ir figmedžio suvytę lapai krinta jo pulkai.
5
Mano kardas bus nuplautas danguje, jis nusileis Idumėjos teismui, ant mano prakeiktos tautos.
6
Viešpaties kardas suteptas krauju, aptekęs taukais. Jis suteptas avinėlių ir ožių krauju, aptekęs avinų inkstų taukais. Viešpaties auka Bocroje, didelės skerdynės Idumėjoje.
7
Čia krinta stumbrai drauge su jaučiais ir buliais. Žemė yra permirkus krauju, dirva pilna taukų.
8
Tai Viešpaties keršto diena, atlyginimo metai už Siono skriaudą.
9
Upeliai pavirs derva, žemėsiera, kraštas degs kaip derva.
10
Dieną ir naktį ji degs, dūmai rūks amžinai. Kartų kartoms kraštas liks tyrlaukiu, niekas juo nekeliaus.
11
Ten gyvens vanagas ir ežys, įsikurs pelėda ir varnas. Viešpats išties sumaišties virvę ir ištuštėjimo svambalą.
12
Nebeliks kilmingųjų, kurie galėtų karaliauti, visi kunigaikščiai taps niekas.
13
ūmuose augs erškėčiai, tvirtovėsedilgėlės ir usnys. Čia gyvens šakalai ir stručiai.
14
Ten susitiks vilkai su hienomis, satyrai šauks vienas kitam. Nakties šmėklos ten susiras sau poilsio vietą.
15
Gyvatės turės ten lizdus ir saugos savo vaikus; ten rinksis ir būriuosis maitvanagiai.
16
Skaitykite ir tyrinėkite Viešpaties raštusvisi susirinks, kaip pasakyta. Viešpats taip pasakė, ir Jo dvasia juos surinks.
17
Jis metė burtą, matavimo virve padalino jiems kraštą. Jie paveldės jį amžiams ir per kartų kartas gyvens tame krašte.
