Arcana Coelestia # 6075
6075. 'Both we and our fathers' means that this was so since the time of the ancients. This is clear from the meaning of 'fathers' as those who belonged to the ancient Churches, dealt with in 6050. In the Word there are many places referring to the Jews and Israelites in which their fathers are spoken of in a praiseworthy manner. People who confine themselves to the sense of the letter do not take 'fathers in those places to mean anybody other than Abraham, Isaac, and Jacob, and also the sons of Jacob. But in the internal sense 'fathers', in a good sense, is used to mean not them but those who belonged to the Most Ancient Church which existed before the Flood and those who belonged to the Ancient Church which existed after the Flood. Members of both were called 'fathers' because the Church came down from them and things of the Church were derived from them.
[2] 'Fathers' is used in Moses to mean those belonging to the Ancient Churches,
Your fathers Jehovah delighted to love, and He chose their seed after them. Deuteronomy 10:15.
And in the same author,
Remember the days of old, understand the Years of generation after generation. When the Most High gave to the nations an inheritance, when He separated the sons of man, He fixed the boundaries of the peoples, according to the number of the sons of Israel. But when Jeshurun became fat he forsook God. They sacrifice to demons, to gods [whom they do not know, to new ones] that have come from near by and that your fathers did not fear. 1 Deuteronomy 32:7-8, 15, 17.
These words appear in the prophetical Song of Moses, in which verses 7-15 refer to the Ancient Church and Verses 15-44 to the descendants of Jacob. The state of the Most Ancient Church which existed before the Flood is meant by 'the days of old', and the state of the Ancient Church which existed after the Flood by 'the years of generation after generation'. Their state of good is meant by 'an inheritance which the Most High gave to the nations', and their state of truth by 'the Most High separated the sons of man, He fixed the boundaries of the peoples, according to the number of the sons of Israel', which 'number', being 'twelve', means all the truths of faith in their entirety, see 577, 2089, 2129 (end), 2130 (end), 3272, 3858, 3913. From this it is evident that 'fathers' means those who belonged to the ancient Churches. A similar meaning exists in the following places:
In Isaiah,
Our holy house, and our splendour, where our fathers praised You, has been made into a blaze of fire. Isaiah 64:11.
In Jeremiah,
Did not your father eat and drink, yet execute judgement and righteousness? Then all went well for him. Jeremiah 22:15.
In the same prophet,
They have sinned against Jehovah, the habitation of righteousness and the hope of their fathers. Jeremiah 50:7.
In David,
O God, we have heard with our ears, our fathers have told us the work You worked in their days, in the days of old. Psalms 44:1.
'Fathers' is used in the same way in Daniel 11:14, 37-38. The fact that those who belonged to the ancient Churches are meant in these places by 'fathers' is not apparent in the sense of the letter; it is seen only from the internal sense in which the Church, its forms of good, and its truths are the subject. Furthermore the Church itself - being the heavenly marriage, that is, the marriage of goodness and truth - is called 'father' in the Word in respect to goodness and 'mother' in respect to truth, 3707, 5581.
Poznámky pod čarou:
1. The Latin means know but the Hebrew means fear.
Ezra 2
1
Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą.
2
Su Zorobabeliu grįžo Jozuė, Nehemija, Seraja,
eelaja, Mordechajas, Bilšanas, Misparas, Bigvajas,
ehumas, Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius toks:
3
Parošo palikuoniųdu tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;
4
Šefatijostrys šimtai septyniasdešimt du;
5
Arachoseptyni šimtai septyniasdešimt penki;
6
Pahat Moabo palikuonių iš Jozuės ir Joabo giminėsdu tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika;
7
Elamotūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
8
Zatuvodevyni šimtai keturiasdešimt penki;
9
Zakajoseptyni šimtai šešiasdešimt;
10
Baniošeši šimtai keturiasdešimt du;
11
Bebajošeši šimtai dvidešimt trys;
12
Azgadotūkstantis du šimtai dvidešimt du;
13
Adonikamošeši šimtai šešiasdešimt šeši;
14
Bigvajodu tūkstančiai penkiasdešimt šeši;
15
Adinoketuri šimtai penkiasdešimt keturi;
16
Atero palikuonių iš Jehizkijos devyniasdešimt aštuoni;
17
Becajotrys šimtai dvidešimt trys;
19
Hašumodu šimtai dvidešimt trys;
20
Gibarodevyniasdešimt penki;
21
Betliejaus vyrųšimtas dvidešimt trys;
22
Netofos vyrųpenkiasdešimt šeši;
23
Anatoto vyrųšimtas dvidešimt aštuoni;
24
Azmaveto vyrųketuriasdešimt du;
25
Kirjat Arimo, Kefyros ir Beeroto vyrųseptyni šimtai keturiasdešimt trys;
26
amos ir Gebos vyrųšeši šimtai dvidešimt vienas;
27
Michmašo vyrųšimtas dvidešimt du;
28
Betelio ir Ajo vyrųdu šimtai dvidešimt trys;
29
Nebojo palikuoniųpenkiasdešimt du;
30
Magbišošimtas penkiasdešimt šeši;
31
kito Elamotūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
32
Harimotrys šimtai dvidešimt;
33
Lodo, Hadido ir Onojoseptyni šimtai dvidešimt penki;
34
Jerichotrys šimtai keturiasdešimt penki;
35
Senavostrys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.
36
Kunigų: Jedajos palikuonių iš Jozuės namųdevyni šimtai septyniasdešimt trys;
37
Imerotūkstantis penkiasdešimt du;
38
Pašhūrotūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;
39
Harimotūkstantis septyniolika.
40
Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos sūnųseptyniasdešimt keturi.
41
Giedotojų: Asafo palikuonių šimtas dvidešimt aštuoni.
42
Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuoniųiš viso šimtas trisdešimt devyni.
43
Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto,
44
Keroso, Siacho, Padono,
45
Lebanos, Hagabos, Akubo,
46
Hagabo, Šalmajo, Hanano,
47
Gidelio, Gaharo,
eajos,
48
ecino, Nekodos, Gazamo,
49
Uzos, Paseaho, Besajo,
50
Asnos, Meunimo, Nefusimo,
51
Bakbuko, Hakufos, Harhūro,
52
Bacluto, Mehidos, Haršos,
53
Barkoso, Siseros, Temaho,
54
Neciacho ir Hatifos palikuonys.
55
Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Perudos,
56
Jaalos, Darkono, Gidelio,
57
Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amio palikuonys.
58
Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.
59
Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršo, Kerubo, Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie buvo kilę iš Izraelio:
60
Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuoniųšeši šimtai penkiasdešimt du.
61
Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečo Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys.
62
Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.
63
Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.
64
Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt,
65
neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų.
66
Žirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulųdu šimtai keturiasdešimt penki,
67
kupranugariųketuri šimtai trisdešimt penki, asilųšeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.
68
Kai kurie šeimų vadai, atėję prie Viešpaties namų Jeruzalėje, davė savo noru aukų Dievo namams;
69
jie davė pagal savo išgales iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį drachmų aukso, penkis tūkstančius minų sidabro ir šimtą apdarų kunigams.
70
Kunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose; ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.
