Arcana Coelestia # 6729
6729. 'And the daughter of Pharaoh went down' means the kind of religion practised there. This is clear from the meaning of 'the daughter' as an affection for truth and good, and from this as the Church, dealt with in 2362, 3963, and in the contrary sense as an affection for falsity and evil, and from this as the kind of religion that springs from them, 3024. Here the kind of religion that springs from false factual knowledge is meant because the daughter is Pharaoh's; for 'Pharaoh' here represents false factual knowledge, 6651, 6679, 6683, 6692. In the Word Churches are meant by 'daughters', as may be recognized from the very many places in which the Church is called the daughter of Zion, and the daughter of Jerusalem. The false religions of quite a number of nations are also meant by 'daughters', as is evident from the places where those religions are called daughters, for example, the daughter of Tyre, Psalms 45:12; the daughter of Edom, Lamentations 4:22; the daughter of the Chaldeans and of Babel, Isaiah 47:1, 5; Jeremiah 50:41-42; Jeremiah 51:33; Zechariah 2:7, Psalms 137:8; the daughter of the Philistines, Ezekiel 16:27, 57; the daughter of Tarshish, Isaiah 23:10. 'The daughter of Egypt' is spoken of in Jeremiah,
Go up to Gilead and take balm, O virgin daughter of Egypt! Make for yourself vessels of migration, O inhabitant daughter of Egypt! The daughter of Egypt has been put to shame; she has been delivered into the hand of the people from the north. Jeremiah 46:11, 19, 24.
'The daughter of Egypt' stands for an affection for reasoning that relies, since a negative attitude of mind reigns, on factual knowledge - reasoning whether the truths of faith are indeed true. Thus she stands for the kind of religion which springs from that reasoning, a religion in which there is no belief in anything except what is false.
Psalmės 22
1
Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.
2
Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.
3
Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.
4
Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.
5
Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.
6
Ašne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.
7
Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:
8
“Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”.
9
Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.
10
Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.
11
Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.
12
Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.
13
Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.
14
Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.
15
Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.
16
Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.
17
Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,
18
drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.
19
Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.
20
Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenųmano gyvybę.
21
Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.
22
Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.
23
Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!
24
Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.
25
Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.
26
Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!
27
Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.
28
Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.
29
Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.
30
Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.
31
Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.
