11
nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.
Jeremijas 50:11
Arcana Coelestia # 9024
9024. 'And when men quarrel' means contention among them regarding truths. This is clear from the meaning of 'quarrelling' as contending, dealt with below; and from the meaning of 'men' as those who have intelligence and are guided by truths, and in the abstract sense intellectual concepts, and truths, dealt with in 3134, 9007. Consequently 'quarrelling by men' means contention regarding truths that takes place among those belonging to the Church, and in the abstract sense such contention taking place within oneself. For in the spiritual sense 'quarrelling' is contention regarding such things as are the concern of the Church, therefore regarding matters of faith. Nothing other than this is meant in the Word by 'quarrelling', because the Word is spiritual and deals with spiritual matters, that is, with those which have to do with the Lord, His kingdom in heaven, and His kingdom on earth, which is the Church. The fact that 'quarrelling' in the Word means contention regarding truths, and in general contention in support of truths against falsities, as well as defence against and deliverance from falsities, is evident from the following places:
[2] In Jeremiah,
A clamour is coming even to the end of the earth, because Jehovah's quarrel is against the nations. Judgement will come in with all flesh; He will hand the wicked over to the sword. Behold, evil will go out from nation to nation, and a great tempest will be raised up from the sides of the earth. Jeremiah 25:31-32.
In these prophetic statements a perverted state of the Church is described. 'A clamour' is contention in support of falsities against truths and in support of evils against forms of good, 'the earth' being the Church. 'Jehovah's quarrel is against the nations' is contention by the Lord in support of truths against falsities, and in support of forms of good against evils, thus also defence, 'the nations' being falsities and evils. 'The sword' is falsity engaged in conflict and conquering, 'a great tempest' is falsity reigning, and 'the sides of the earth' are the place where falsities arising from evil burst out.
[3] In the same prophet,
Jehovah will act for them in their quarrel 1 , that He may give rest to the land. Jeremiah 50:34.
'Acting for them in their quarrel' stands for defending truths against falsities and delivering, 'the land' standing for the Church, which has 'rest' when it is governed by good and consequently guided by truths. In the same prophet,
O Lord, You have acted for my soul in its quarrels, 2 You have delivered my life. Lamentations 3:58.
'Acting for the soul in its quarrels' stands for defending and delivering from falsities. In David,
Act for me in my a, quarrel 3 and redeem me; give me life according to Your word. Psalms 119:154.
Here also 'acting in the quarrel' stands for delivering from falsities. In Micah,
Quarrel with the mountains, and let the hills hear your voice. Micah 6:1.
'Quarrelling with the mountains' stands for contending and defending against the haughty, and also against the evils of self-love. 'The hills which will hear the voice' are the humble and those who have charity. In Isaiah,
I will not quarrel eternally, nor will I be angry forever. Isaiah 57:16.
'Quarrelling' stands for contending against falsities. In Hosea, Jehovah has a quarrel wit Judah. Hosea 12:2
Here the meaning is similar. There are other places in addition to these.
Poznámky pod čarou:
1. literally, will quarrel their quarrel, i.e. will plead their cause
2. literally, You have quarrelled my soul's quarrels
3. literally, Quarrel my quarrel
Izaijas 10
1
Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus,
2
kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius.
3
Ką jūs darysite aplankymo dieną, kai nelaimės jus užklups? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos, kur paliksite savo turtus?
4
Be manęs jie pateks į nelaisvę, žus nuo kardo. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.
5
Vargas Asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai.
6
Aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą.
7
Bet ji ne taip galvoja: ji svajoja sunaikinti daug tautų.
8
Ji sako: “Ar mano valdovai nėra karaliai?
9
Ar Kalnė ne kaip Karkemišas? Ar Hamatas ne kaip Arpadas? Ar Samarija ne kaip Damaskas?
10
Ar mano ranka nepasiekė stabmeldžių karalysčių, kurių stabų buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje?
11
Argi negaliu padaryti Jeruzalei ir jos stabams, kaip padariau Samarijai ir jos stabams?”
12
Todėl, kai Viešpats užbaigs savo darbą Siono kalne ir Jeruzalėje, Jis nubaus pasipūtusį Asirijos karalių, jo išdidžiai pakeltas akis.
13
Nes jis sako: “Aš tai padariau savo galia, savo išmintimi tai pasiekiau. Aš panaikinau tautų ribas, išplėšiau jų turtus, kaip karžygys pažeminau jų gyventojus.
14
Mano ranka surado tautų turtus kaip lizdus, kaip surenka paliktus kiaušinius, taip surinkau visą žemę. Nė vienas nepajudino sparno, nepravėrė snapo ir nesučirškė”.
15
Ar kirvis giriasi prieš tą, kuris juo kerta? Ar pjūklas didžiuojasi prieš tą, kuris jį traukia? Ar lazda pakyla prieš tą, kas nėra medis? Ar rykštė plaka tą, kuris ją laiko?
16
Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi.
17
Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasisliepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius.
18
Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis.
19
Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti.
20
Tuomet Izraelio ir Jokūbo namų likutis nebesirems juos nugalėjusiais, bet tiesoje vilsis Viešpačiu, Izraelio Šventuoju.
21
Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo.
22
Izraeli, jei tavo tauta ir būtų gausi kaip pajūrio smiltys, tik likutis sugrįš. Sunaikinimas numatytas ir pelnytai užplūs.
23
Viešpats, kareivijų Dievas, įvykdys numatytą sunaikinimą visoje žemėje.
24
Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, taip sako: “Mano tauta, gyvenanti Sione, neišsigąsk asirų, kai jie plaks tave rykštėmis ir muš lazdomis kaip egiptiečiai.
25
Nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu”.
26
Tada kareivijų Viešpats pakels prieš juos rimbą ir smogs jiems, kaip smogė Midjanui prie Orebo uolos. Jis išties savo lazdą virš jūros, kaip tai padarė Egipte.
27
Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą.
28
Jie pakilo iš
imono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše.
29
Jie perėjo tarpeklį, Geboje nakvojo.
ama dreba, Sauliaus Gibėja išbėgiojo.
30
Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote.
31
Madmena ištuštėjo, Gebimų gyventojai ieško išsigelbėjimo.
32
Dar šiandien jie pasieks Nobą, pakels grasinantį kumštį prieš Siono dukterį, prieš Jeruzalės aukštumą.
33
Štai Viešpats, kareivijų Dievas, nulauš su triukšmu šakas, aukštai iškilusius nukirs, aukštieji bus pažeminti,
34
miško tankumynus iškapos kirviu, Libanas kris nuo Galingojo.
