Bible

 

Jeremijas 50

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

2 “Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

3 šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

4 Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikaisako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

5 Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

6 Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

7 Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.

8 Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

9 Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

10 Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­

11 nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

12 Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

13 Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

14 Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

15 Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

16 Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

17 Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus”.

18 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

19 Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

20 Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­

21 Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau!

22 Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

23 Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

24 Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

25 Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

26 Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko.

27 Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

28 Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

29 Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

30 Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dienąsako Viešpats.­

31 Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas.

32 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

33 Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

34 Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

35 Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

36 Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

37 Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

38 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

39 Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

40 Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

41 Galinga tauta ateinašiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių.

42 Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

43 Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

44 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti?

45 Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

46 Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Scriptural Confirmations # 98

  
/ 101  
  

98. 5. I will deliver thee out of the hand of the evil, and I will redeem thee out of the hand of the violent (Jeremiah 15:21).

Jehovah will gather Israel, and keep him, as a shepherd doth his flock. For Jehovah hath redeemed Jacob, and freed him from the hand of him that was stronger than he (Jeremiah 31:10-11). Throughout the whole of this chapter, and also Chapter 33, the redemption and liberation of men of the church is treated of. But in the former chapters from the first up to this one the vastation of the church is treated of.

Behold the days come in which I will make a new covenant; not according to the covenant that I have made, for they have made void this covenant. But this shall be the covenant that I will make after those days, I will put My law in their midst, and I will write it upon their hearts, and I will be their God, and they shall be My people. Nor shall they teach, a man his companion, nor a man his brother; Know Jehovah: for they shall all know Me, from the least of them unto the greatest of them (Jeremiah 31:31-34, 38). This is said of the New Church after redemption.

N. B. That is the day of the Lord Jehovih of Hosts, a day of vengeance, that he may take vengeance on His adversaries (Jeremiah 46:10).

Because the day of calamity shall come upon Egypt, the time of their visitation (Jeremiah 46:21).

Their Redeemer is strong, Jehovah of Hosts is His name (Jeremiah 50:34).

Concerning the day of the visitation upon Babylon, in which vengeance must be taken upon it (Jeremiah 50:18, 27-28, 31).

The time of the vengeance of Jehovah, and of retribution (Jeremiah 51:6).

Jehovah of Hosts is the Former of all things, and of the rod of His inheritance by which He will do judgment (Jeremiah 51:19-23).

It is also called the time of the harvest of Jehovah of Hosts, the God of Israel (Jeremiah 51:33).

The day of the vengeance of Jehovah, the vengeance of His temple (Jeremiah 51:11).

The days in which He will visit upon Babylon (Jeremiah 51:44, 47, 52).

It is called the day of evil (Jeremiah 51:2).

  
/ 101  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.

Bible

 

Apkalbos 3

Studie

   

1 Aš­žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

2 Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

3 Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

4 Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

5 Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

6 perkėlė į tamsą kaip mirusį.

7 Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

8 Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

9 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

10 Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

11 Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

12 Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

13 ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

14 Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

15 Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

16 Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

17 Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

18 Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.

19 Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

20 Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

21 Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

22 Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

23 Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

24 Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

25 Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

26 Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

27 gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

28 Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

29 Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.

30 Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

31 nes Viešpats neatstumia amžiams.

32 Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

33 Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

34 Kai mindžioja kojomis belaisvius,

35 kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

36 kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

37 Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

38 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

39 Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

40 Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

41 Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

42 Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

43 Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

44 Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

45 Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

46 Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

47 Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

48 Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

49 Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

50 kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

51 Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

52 Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

53 įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

54 Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

55 Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

56 Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

57 Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.

58 Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

59 Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

60 Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

61 Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

62 Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

63 Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

64 Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

65 Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

66 Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.