Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

Jeremijas 50

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

2 “Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

3 Iš šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

4 Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikai,­sako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

5 Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

6 Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

7 Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.

8 Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

9 Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

10 Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­

11 nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

12 Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

13 Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

14 Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

15 Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

16 Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

17 Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus”.

18 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

19 Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

20 Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­

21 Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau!

22 Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

23 Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

24 Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

25 Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

26 Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko.

27 Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

28 Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

29 Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

30 Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dieną,­sako Viešpats.­

31 Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas.

32 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

33 Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

34 Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

35 Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

36 Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

37 Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

38 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

39 Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

40 Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

41 Galinga tauta ateina iš šiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių.

42 Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

43 Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

44 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti?

45 Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

46 Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 3654

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

3654. In the internal sense of the Word 'Judea' does not mean Judea, any more than 'Jerusalem' means Jerusalem. This becomes clear from many places in the Word. In the Word Judea is mentioned less frequently than the land of Judah, which, like the land of Canaan, means the Lord's kingdom, and therefore the Church also since the Church is the Lord's kingdom on earth. And Judea has this meaning because Judah or the Jewish nation represented the Lord's celestial kingdom, and Israel or the Israelitish people His spiritual kingdom. And because His kingdom was represented by them, therefore when that nation or people is mentioned in the Word, nothing else is meant in its internal sense.

[2] The truth of this will be evident from those things which in the Lord's Divine mercy will be stated later on regarding Judah and the land of Judah. For the present it will be evident from the following few examples in the Prophets: In Isaiah,

My beloved had a vineyard on a very fertile hill. 1 He surrounded it [with an enclosure] and gathered out the stones, and planted it with the choicest vine and built a tower in the midst of it, and also hewed out a winepress in it. And he looked for it to yield grapes, but it yielded wild grapes. And now, O inhabitant of Jerusalem and man of Judah, judge, I pray you, between Me and My vineyard. I will make it a desolation, for the vineyard of Jehovah Zebaoth is the house of Israel, and the man of Judah His pleasant plant. 2 And He looked for judgement, but behold, festering; for righteousness, but behold, a cry. Isaiah 5:1-3, 6-7.

Here the subject in the sense of the letter is the perverted state of the

Israelites and Jews, but in the internal sense it is the perverted state of the Church represented by Israel and Judah. 'Inhabitant of Jerusalem' is the Church's good - 'inhabitant' meaning good, or what amounts to the same, those with whom good is present, see 2268, 2451, 2712, 3613, and 'Jerusalem' the Church, 402, 2117. 'The house of Israel' has a similar meaning - 'house' meaning good, 710, 1708, 2233, 2331, 3142, 3538, and 'Israel' the Church, 3305. 'The man of Judah' also is very similar, for 'a man' means truth, 265, 749, 1007, 3134, 3310, 3459, and Judah good. The difference however is that 'the man of Judah' means truth grounded in the good of love to the Lord, which is called celestial truth, that is, those governed by that kind of truth are meant.

[3] In the same prophet,

He will raise an ensign for the nations, and will gather the outcasts of Israel, and will assemble the dispersed of Judah from the four corners of the earth. Then the rivalry of Ephraim will depart, and the enemies of Judah be cut off. Ephraim will not vie with Judah, and Judah will not harass Ephraim. Jehovah will utterly destroy the tongue of the sea of Egypt, and will shake His hand over the River with the might of His spirit. Then there will be a highway for the remnant of His people which will remain from Asshur. Isaiah 11:12-13, 15-16.

Here the subject in the sense of the letter is the bringing back of the Israelites and Jews from captivity, but in the internal sense it is a new Church in general and with each person in particular who is being regenerated or becoming the Church. 'The outcasts of Israel' stands for their truths, 'the dispersed of Judah' for their goods. 'Ephraim' stands for the understanding part of their minds, which will no longer offer any resistance. 'Egypt' stands for facts, and 'Asshur' for reasoning based on these, which they have perverted. 'The outcasts', 'the dispersed', 'the remnant', and 'those who remain' stand for truths and goods which survive. For 'Ephraim' means the understanding part of the mind, as will be shown elsewhere, while 'Egypt' means factual knowledge, see 1164, 1165, 1186, 1462, 2588, 3325, 'Asshur' reasoning, 119, 1186, and 'remnant' the goods and truths that the Lord has stored away in the interior man, 468, 530, 560, 561, 660, 661, 798, 1050, 1738, 1906, 2284.

[4] In the same prophet,

Hear this, O house of Jacob, who are called by the name of Israel and who came out of the waters of Judah. For they are called after the city of holiness, and upon the God of Israel they place their reliance. Isaiah 48:1-2.

'The waters of Judah' stands for truths which spring from the good of love to the Lord. The truths from that source are actually the goods of charity, which are called spiritual goods and constitute the spiritual Church, the internal of this Church being meant by 'Israel' and the external by 'the house of Jacob'. This shows what is meant by 'the house of Jacob, who are called by the name of Israel and who came out of the waters of Judah'.

[5] In the same prophet,

I will bring forth seed from Jacob, and from Judah the heir of My mountains, and My chosen ones will possess it, and My servants will dwell there. Isaiah 65:9.

'From Judah the heir of mountains' stands in the highest sense for the Lord, and in the representative sense for those in whom love to Him is present and so the good of love to Him and the good of love towards the neighbour. As regards 'mountains' meaning these forms of good, this has been shown above in 3652.

[6] In Moses,

A lion's whelp is Judah; from the prey you have gone up, my son. He crouched, he lay down like a lion, and like an old lion; who will rouse him up? Genesis 49:9.

Here it is quite evident that in the highest sense 'Judah' is used to mean the Lord, and in the representative sense those with whom the good of love to Him is present. In David,

When Israel went out of Egypt, the house of Jacob from a foreign people, Judah became His sanctuary, Israel His dominions. Psalms 114:1-2.

Here also 'Judah' stands for celestial good, which is the good of love to the Lord, while 'Israel' stands for celestial truth, which is spiritual good.

[7] In Jeremiah,

Behold, the days are coming, says Jehovah, and I will raise up for David a righteous branch, who will reign as king, and will prosper, and execute judgement and righteousness in the land. In His days Judah will be saved, and Israel will dwell securely. And this is His name which they will call Him, Jehovah our Righteousness. Jeremiah 23:5-6; 33:15-16.

This refers to the Coming of the Lord. 'Judah' stands for those with whom the good of love to the Lord is present, 'Israel' for those with whom the truth that goes with that good is present. For 'Judah' is not used to mean Judah, nor 'Israel' to mean Israel, as may be seen from the fact that neither Judah nor Israel was actually preserved any longer. Similarly in the same prophet,

I will bring back the captivity of Judah, and the captivity of Israel, and build them as they were previously. Jeremiah 33:7.

The like may be seen here also. In the same prophet,

In those days and at that time, says Jehovah, the children of Israel will come, they and the children of Judah together, weeping as they come; and they will seek Jehovah their God; and they will seek Zion on the way, their faces towards it. Jeremiah 50:4-5.

In the same prophet,

At that time they will call Jerusalem the throne of Jehovah, and all the nations will be gathered to it, to Jerusalem, because of the name of Jehovah; and they will go no more after the stubbornness of their own evil heart. In those days the house of Judah will go to the house of Israel, and together they will come over the land out of the land of the north. Jeremiah 3:17-18.

[8] In the same prophet,

Behold, the days are coming, said Jehovah, in which I will sow the house of Israel and the house of Judah with the seed of man and the seed of beast; and I will make with the house of Israel and with the house of Judah a new covenant. This is the covenant which I will make with the house of Israel after those days: I will put My law in the midst of them, and will write it on their heart. Jeremiah 31:27, 31, 33.

This shows plainly that Israel or the house of Israel was not meant, for once dispersed among the gentiles they were never brought back from captivity. Nor consequently was Judah or the house of Judah meant. Instead Israel and Judah meant in the internal sense members of the Lord's spiritual and celestial kingdoms. It is with these people that the new covenant is made, and in whose hearts the law is written. 'The new covenant' stands for being joined to the Lord by means of good, 665, 666, 1023, 1038, 1864, 1996, 2003, 2021, 2037. 'The law written in their heart' stands for a perception of good and of truth springing from that good, and also for conscience.

[9] In Joel,

It will happen on that day that the mountains will drip new wine, and the hills will flow with milk, and all the streams of Judah will flow with water; and a spring will come forth from the house of Jehovah and will water the river of Shittim. Egypt will become a waste, and Edom a desolate wilderness, 3 on account of the violence done to the children of Judah whose innocent blood they have shed in their land. And Judah will abide for ever, and Jerusalem from generation to generation. Joel 3:18-20.

From every detail here also it is evident that 'Judah' is not used to mean Judah, nor 'Jerusalem' to mean Jerusalem, but those in whom the holiness of love and charity dwells, for they are 'to abide for ever' and 'from generation to generation'.

[10] In Malachi,

Behold, I am sending My angel, who will prepare the way before Me; and suddenly there will come to His temple the Lord whom you are seeking, and the angel of the covenant in whom you delight. Then the minchah 4 of Judah and Jerusalem will be acceptable to Jehovah, as in the days of eternity, and as in former years. Malachi 3:1, 4.

This refers to the Coming of the Lord, at which time, it is clear, the minchah of Judah and Jerusalem was not acceptable to Jehovah. From this it is evident that Judah and Jerusalem mean such things as constitute the Lord's Church. The same applies wherever else Judah, Israel, and Jerusalem are mentioned in the Word. From this one may now see what is meant in Matthew by 'Judea', namely the Lord's Church, in that case when vastated.

Poznámky pod čarou:

1. literally, on a horn of a son of oil

2. literally, the young plant of His delights

3. literally, the wilderness of a waste

4. Generally rendered 'offering' in English versions of the Scriptures. It is a Hebrew word. The 'ch' in it has a hard or guttural pronunciation, as in German buch or Scottish loch.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Bible

 

Psalmės 119

Studie

   

1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,

3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.

4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.

5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.

7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.

9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.

10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.

11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.

13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.

14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.

15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.

16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.

17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.

18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.

21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.

22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.

23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.

24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.

25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.

27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.

29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.

30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.

31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.

32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.

33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.

34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.

35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.

36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,

37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.

39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.

40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.

41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.

42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.

44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.

45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.

46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.

47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.

48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.

49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.

50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.

51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.

52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.

53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.

54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.

55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.

56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.

57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.

58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.

59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.

60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.

61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.

62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.

63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.

64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.

65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.

66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.

67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.

68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.

69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.

71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.

72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.

74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.

75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.

76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.

77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.

78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.

79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.

80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.

82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?

83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.

84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?

85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.

86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.

87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.

88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.

89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.

90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.

91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.

92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.

93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.

94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.

95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.

96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.

97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.

98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.

99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.

100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.

102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.

103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.

105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.

106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.

107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.

109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.

110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.

111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.

112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.

113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.

114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.

115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.

116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.

117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.

118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.

119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.

120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.

122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.

123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.

124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.

125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.

126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.

127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.

130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.

131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.

132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.

133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.

134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.

135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.

136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.

137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.

138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.

139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.

140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.

141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.

142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.

143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.

144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.

145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.

146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.

147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.

149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.

151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.

152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.

153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.

154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.

155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.

156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.

158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.

159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.

160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.

161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.

162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.

163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.

164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.

165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.

166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.

167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.

168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.

169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.

170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.

171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.

172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.

173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.

174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.

175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.

176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.

   

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org