Bible

 

Jeremijas 50

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

2 “Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

3 šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

4 Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikaisako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

5 Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

6 Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

7 Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.

8 Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

9 Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

10 Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­

11 nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

12 Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

13 Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

14 Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

15 Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

16 Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

17 Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus”.

18 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

19 Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

20 Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­

21 Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau!

22 Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

23 Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

24 Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

25 Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

26 Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko.

27 Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

28 Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

29 Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

30 Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dienąsako Viešpats.­

31 Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas.

32 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui”.

33 Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

34 Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

35 Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

36 Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

37 Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

38 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

39 Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

40 Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

41 Galinga tauta ateinašiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių.

42 Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

43 Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

44 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti?

45 Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

46 Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos”.

   

Bible

 

Jeremijas 23:1

Studie

       

1 “Vargas ganytojams, kurie mano ganyklos avis naikina ir išsklaido!”­sako Viešpats.

Ze Swedenborgových děl

 

The White Horse # 2

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 17  
  

2. In the prophetical parts of the Word a horse is mentioned very often, 1 but until now no one has known 'horse' means understanding, and 'horseman' one who understands, perhaps because it seems extraordinary and astonishing that that is what is meant by 'horse' in a spiritual sense, and consequently in the Word. But that it constantly means this can be agreed from very many instances in the Word, from which I should like to refer to only a few at this point.

In Israel's prophetic utterance 2 about Dan we find:

Dan will be a serpent on the road, a darting snake 3 on the path, that will bite the horse's heels, and the horseman will fall backwards. Genesis 49:17-18.

What this prophetic statement about one of the tribes of Israel means no one is going to understand unless he knows what 'serpent' signifies, and also 'horse' and 'horseman." Yet is there anyone who does not see that it holds something spiritual within it? This being so, what the individual details signify may be seen in Arcana Caelestia 6398-6401, where this prophetical utterance is explained.

In Habakkuk we find:

O Lord [...] You ride on Your horses and Your chariots are salvation [...] You caused Your horses to tread in the sea. Habakkuk 3:8, 15.

It is obvious that 'horses' here signify something spiritual, because these things are being said about God. What else would it be, 'God rode on [his] horses, and caused [his] horses to tread in the sea?'

In Zechariah we find, with a similar significance:

'On that day, HOLY TO THE LORD will be on the horse-bells', Zechariah 14:20. 4

In the same authority:

On that day I will strike every horse with bewilderment and the horseman with madness, declares the Lord, I will open my gaze on the house of Judah, and I will strike with blindness every horse of the peoples. Zechariah 12:4-5.

What is being talked about here is the Church when it has been laid waste, which happens when there is no longer an understanding of anything true. This is what is being indicated by 'horse' and 'horseman;' what else would it be, [...] every horse about to be struck with bewilderment [...] and the horse of the peoples with blindness?' What, otherwise, would this have to do with the Church?

In Job we find:

'Because God has made her 5 forget wisdom, neither has He imparted to her understanding; having raised herself on high, she mocks the horse and its rider' Job 39:17-19.

That understanding is signified here by 'horse' is manifestly obvious; similarly in David, where the expression 'to ride upon the word of truth' is used, Psalms 45:5; and besides in very many other places.

Moreover, who is likely to know why it is that Elijah and Elisha were called 'the chariots of Israel and its horsemen;' and why there appeared to Elisha's servant a mountain full of horses and fiery chariots, unless it is known what 'chariots' and horsemen' signify, and what Elijah and Elisha represented? For Elisha said to Elijah, My father, my father, the chariots of Israel and its horsemen,' 2 Kings 2:11-12; and King Joash said to Elisha, 'My father, my father [...] the chariots of Israel and its horsemen,' 2 Kings 13:14.

Concerning the servant of Elisha we read:

'The Lord opened the eyes of Elisha's servant, and he looked and saw the mountain full of horses and fiery chariots all around Elisha' 2 Kings 6:17.

Elijah and Elisha were called the chariots of Israel and its horsemen because each represented the Lord in his capacity as the Word. 'Chariots' represent doctrine derived from the Word, and 'horsemen' represent understanding. That Elijah and Elisha represented the Lord in this capacity may be seen in Arcana Caelestia: 5247, 7643, 8029, 9327, and that 'chariots' signify doctrine derived from the Word: 5321, 8215.

Poznámky pod čarou:

1. The text has simply equus (horse) at this point, but there is a 'parallel passage' in Arcana Caelestia 2761, stating equus et eques (horse and horseman): the sense of what follows in the current passage suggests that Swedenborg intends equus et eques here.

2. The Revd John Elliott points out that 'Israel here of course means the patriarch Jacob."

3. Biblical translations are based on the Schmidt Latin translation (1696) as apparently used by Swedenborg, though here, as sometimes elsewhere, Swedenborg does misquote (in this case inserting jaculus after the second serpens). Lewis and Shorts Latin Dictionary, always an interesting source, glosses jaculus as follows: 'sc. serpens, a serpent that darts from a tree on its prey."

4. The Revd John Elliott: As I understand it, this is not a statement on the horse-bells to the effect that the bells are holy but that they ring out the holiness of things attributable to the Lord. (A bit like the bells rung in a catholic mass which draw the worshippers' attention to the just-consecrated host or wine that is being elevated.)'

5. Her: The Hebrew pronoun in Job 39:17-18, which refers to a bird, is feminine. Although Swedenborg rendered it eum (him) in 2762 and here in De Equo Albo, eam (her) occurs in other places of his works where this verse is quoted.

  
/ 17  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.