¹ Viešpats sako amonitams: “Argi Izraelis neturi paveldėtojų? Kodėl Milkomas paveldėjo Gadą ir jo žmonės apsigyveno miestuose?

² Ateis diena, kai Aš leisiu amonitų abai patirti karą. Ji pavirs griuvėsiais, o aplinkiniai miestai bus sudeginti; Izraelis atgaus savo nuosavybę.

³ Vaitok, Hešbone, nes Ajas sunaikintas. Šaukite, abos dukterys, apsivilkite ašutinėmis, raudokite, bėgiodamos patvoriais, nes Milkomas ir jo kunigai bei kunigaikščiai eis į nelaisvę.

⁴ Ko tu giries savo slėniais, nuklydusioji dukra? Pasitiki savo turtais, sakydama: ‘Kas drįs eiti prieš mane?’

⁵ Aš atvesiu prieš tave siaubą,­ sako Viešpats, kareivijų Dievas.­ Apsupę priešai taip jus išsklaidys, kad visi išbėgios ir niekas jų nebesurinks.

⁶ Bet po to Aš išlaisvinsiu amonitus,­sako kareivijų Viešpats”.

⁷ Kareivijų Viešpats sako Edomui: “Ar nebėra išminties Temane? Ar išminčiai nebeduoda patarimų, ar jų išmintis išseko?

⁸ Bėkite ir pasislėpkite slėptuvėse, Dedano gyventojai! Aš sunaikinsiu Ezavą, aplankydamas jį.

⁹ Ar vynuogių skynėjai nepaliktų kiek vynuogių? Jei vagys įsilaužtų nakčia, ar jie nepavogtų tik tiek, kiek jiems reikia?

¹⁰ Bet Aš apnuoginau Ezavą, Aš atidengiau jo paslaptis, ir jis nebeturės, kur pasislėpti. Jo vaikai, broliai ir kaimynai bus sunaikinti.

¹¹ Palik savo našlaičius, Aš išsaugosiu juos, tavo našlės tepasitiki manimi.

¹² Jei nekaltieji turės gerti taurę, tai ar tu liksi nebaustas? Tu neišvengsi bausmės!

¹³ Aš prisiekiau pats savimi, kad Bocra taps siaubu, virs dykuma bei keiksmažodžiu; visi jos miestai bus amžini griuvėsiai,­sako Viešpats”.

¹⁴ Aš sužinojau iš Viešpaties, kad pasiuntinys yra pasiųstas tautoms. Jis kviečia visus į kovą prieš jį.

¹⁵ “Tu būsi mažas tarp tautų ir paniekintas žmonėse.

¹⁶ Tavo smarkumas ir širdies išdidumas apgavo tave. Tu gyveni uolų plyšiuose, laikaisi kalvų viršūnėse. Jei tu susikrautum savo lizdą taip aukštai kaip erelis, Aš nustumčiau tave žemyn,­sako Viešpats.­

¹⁷ Edomas taps pasibaisėjimu; kiekvienas praeivis švilps ir baisėsis jo likimu.

¹⁸ Kaip sunaikinta Sodoma ir Gomora bei jų apylinkės, taip ir čia nepasiliks ir negyvens joks žmogus.

¹⁹ Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti?

²⁰ Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

²¹ Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie audonosios jūros.

²² Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys”.

²³ Apie Damaską: “Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.

²⁴ Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.

²⁵ Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.

²⁶ Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną,­sako kareivijų Viešpats,­

²⁷ Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus”.

²⁸ Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: “Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.

²⁹ Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’

³⁰ Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.

³¹ Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą,­sako Viešpats.­Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.

³² Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių,­sako Viešpats,­

³³ Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus”.

³⁴ Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Elamą, pradedant karaliauti Zedekijui, Judo karaliui:

³⁵ “Aš sulaužysiu Elamo lanką, jo didžiausią stiprybę.

³⁶ Aš pasiųsiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių pasaulio šalių ir juos išsklaidysiu į visus pasaulio kraštus taip, kad nebus tautos, kurioje Elamo išsklaidytųjų nebūtų.

³⁷ Aš sukelsiu Elame baimę priešų, kurie siekia jo gyvybės, ir atvesiu prieš juos nelaimę, savo rūstybę, siųsiu paskui juos kardą ir sunaikinsiu juos.

³⁸ Aš pastatysiu Elame savo sostą ir pašalinsiu jų karalius bei kunigaikščius.

³⁹ Bet paskutinėmis dienomis Aš išvaduosiu Elamą,­sako Viešpats”.

¹ "Now these are the ordinances which you shall set before them.

² "If you buy a Hebrew servant, he shall serve six years and in the seventh he shall go out free without paying anything.

³ If he comes in by himself, he shall go out by himself. If he is married, then his wife shall go out with him.

⁴ If his master gives him a wife and she bears him sons or daughters, the wife and her children shall be her master's, and he shall go out by himself.

⁵ But if the servant shall plainly say, 'I love my master, my wife, and my children. I will not go out free;'

⁶ then his master shall bring him to God, and shall bring him to the door or to the doorpost, and his master shall bore his ear through with an awl, and he shall serve him for ever.

⁷ "If a man sells his daughter to be a female servant, she shall not go out as the male servants do.

⁸ If she doesn't please her master, who has married her to himself, then he shall let her be redeemed. He shall have no right to sell her to a foreign people, since he has dealt deceitfully with her.

⁹ If he marries her to his son, he shall deal with her as a daughter.

¹⁰ If he takes another wife to himself, he shall not diminish her food, her clothing, and her marital rights.

¹¹ If he doesn't do these three things for her, she may go free without paying any money.

¹² "One who strikes a man so that he dies shall surely be put to death,

¹³ but not if it is unintentional, but God allows it to happen: then I will appoint you a place where he shall flee.

¹⁴ If a man schemes and comes presumptuously on his neighbor to kill him, you shall take him from my altar, that he may die.

¹⁵ "Anyone who attacks his father or his mother shall be surely put to death.

¹⁶ "Anyone who kidnaps someone and sells him, or if he is found in his hand, he shall surely be put to death.

¹⁷ "Anyone who curses his father or his mother shall surely be put to death.

¹⁸ "If men quarrel and one strikes the other with a stone, or with his fist, and he doesn't die, but is confined to bed;

¹⁹ if he rises again and walks around with his staff, then he who struck him shall be cleared: only he shall pay for the loss of his time, and shall provide for his healing until he is thoroughly healed.

²⁰ "If a man strikes his servant or his maid with a rod, and he dies under his hand, he shall surely be punished.

²¹ Notwithstanding, if he gets up after a day or two, he shall not be punished, for he is his property.

²² "If men fight and hurt a pregnant woman so that she gives birth prematurely, and yet no harm follows, he shall be surely fined as much as the woman's husband demands and the judges allow.

²³ But if any harm follows, then you must take life for life,

²⁴ eye for eye, tooth for tooth, hand for hand, foot for foot,

²⁵ burning for burning, wound for wound, and bruise for bruise.

²⁶ "If a man strikes his servant's eye, or his maid's eye, and destroys it, he shall let him go free for his eye's sake.

²⁷ If he strikes out his male servant's tooth, or his female servant's tooth, he shall let him go free for his tooth's sake.

²⁸ "If a bull gores a man or a woman to death, the bull shall surely be stoned, and its flesh shall not be eaten; but the owner of the bull shall not be held responsible.

²⁹ But if the bull had a habit of goring in the past, and it has been testified to its owner, and he has not kept it in, but it has killed a man or a woman, the bull shall be stoned, and its owner shall also be put to death.

³⁰ If a ransom is laid on him, then he shall give for the redemption of his life whatever is laid on him.

³¹ Whether it has gored a son or has gored a daughter, according to this judgment it shall be done to him.

³² If the bull gores a male servant or a female servant, thirty shekels of silver shall be given to their master, and the ox shall be stoned.

³³ "If a man opens a pit, or if a man digs a pit and doesn't cover it, and a bull or a donkey falls into it,

³⁴ the owner of the pit shall make it good. He shall give money to its owner, and the dead animal shall be his.

³⁵ "If one man's bull injures another's, so that it dies, then they shall sell the live bull, and divide its price; and they shall also divide the dead animal.

³⁶ Or if it is known that the bull was in the habit of goring in the past, and its owner has not kept it in, he shall surely pay bull for bull, and the dead animal shall be his own.